„Jaučiamės privilegijuoti dirbdami pirmajame Vilniaus dangoraižyje, kultūros paveldo sąraše esančiame 11 tūkst. kv. m pastate. Tačiau, kaip administracinis pastatas, jis nėra efektyvus – jo išlaikymas kainuoja pusantro milijono eurų per metus, o dirbti jame nėra itin patogu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.

LTG vadovas priduria, kad Vilniaus panoramas puošiantis pastatas, jo nuomone, yra puiki dovana Vilniaus miestui ir visai Lietuvai.

„Šiuolaikiškos bendrovės poreikiams jis jau nėra tinkamas, tačiau neoklasicizmo epochos pastatas galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas. Tikiu, kad pastato savininkė – Lietuvos valstybė – priims geriausią sprendimą, kaip tinkamai panaudoti šį pastatą“, – sako M. Bartuška.

Mindaugo g. 12 Vilniuje
Foto: Lietuvos geležinkeliai

Bendrovės vadovas priduria, kad efektyviai išnaudojant turimus pastatus ir išsikėlus iš Mindaugo g. 12 esančio pastato, metiniai sutaupymai viršys 700 tūkst. eurų. Be to, jei valstybė nuspręstų pastatą nuomoti, uždirbtų iš šio pastato komercinės nuomos pajamų.

Kelsis arčiau traukinių

Kaip rašoma pranešime, šiame pastate darbuotojams trūksta susirinkimo kambarių, o nepaisant didelio bendrojo ploto, darbo vietos ten ankštos ir nepatogios. Be to, reikėtų rūpintis rimtu pastato remontu, o didžiulės investicijos į remontą šio pastato kokybės iš esmės nepagerintų.

Tad LTG grupė kelsis arčiau traukinių – į kitus bendrovės pastatus, esančius arčiau Vilniaus geležinkelio stoties.

LTG grupės įsikūrimas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje, visiškai šalia Vilniaus senamiesčio, bus reikšmingas postūmis bendrovės inicijuotam teritorijos pertvarkos projektui „Vilnius Connect“, kurio tikslas – įkurti daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą. Šie pokyčiai numatyti tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančioje daugiau kaip 20 hektarų ploto teritorijoje. Šiuo metu yra vertinamos trys galimos teritorijos transformacijos alternatyvos, jų įtaka aplinkai gamtosauginiais, ekonominiais, socialinės gerovės ir kultūriniais aspektais.

Biurams bus naudojami įvairūs aplink stotį esantys statiniai – administracinės paskirties pastatas Pelesos g. 10, Eismo valdymo centras Geležinkelio g. 2, taip pat ir kiti greta esantys pastatai.

Keleivių pervežimo bendrovė „LTG Link“ persikels į Vilniaus geležinkelio stoties centrinį pastatą, o „LTG Infra“ – į greta esantį Eismo valdymo centrą.

Planuojama, kad daliai komandų reikės nuomoti plotą ir rinkoje, o pirmieji į nuomojamas patalpas išsikels bendrovės informacinių technologijų cento „LTG Digital“ specialistai, kuriems jau ruošiamas biuras Ukmergės gatvėje esančiame „U29“ verslo centre.

Naujo standarto biuruose bus numatytos ir dinaminės darbo vietos, kuriose darbuotis galės iš visos Lietuvos atvykę LTG grupės įmonių darbuotojai, tad patogias vietas dirbti bus itin paprasta. Pirmasis naujo standarto biuras bus įrengtas Pelesos g. 10 esančiame pastate.

Mindaugo 12

Geležinkelių administracinį pastatą Mindaugo g. 12 projektavo Lenkijoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs architektas Tadeušas Rostvorovskis. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje iškilusiame pastate veikė Polesės geležinkelio valdyba. Šis geležinkelio ruožas, driekęsis nuo Vilniaus iki Oriolo gubernijos, buvo tiesiamas tenkinti Rusijos kariuomenės poreikius.

Mindaugo g. 12 Vilniuje
Foto: Lietuvos geležinkeliai

Šis pastatas tuo metu buvo itin modernus ir didingas – to meto „dangoraižis“, gerai matomas įvairiose Vilniaus panoramose. 1914 m. čia buvo įrengti net du telefono aparatai. Šis administracinės paskirties statinys visais laikais tarnavo geležinkelių interesams. Jame dirbo įvairios Vilniaus krašto geležinkelius valdžiusios direkcijos – tarpukaryje Lenkijos geležinkelių administracija, karo metu Vokiečių administracija, o tarybiniais laikais čia įsikūrė Sovietų geležinkelių administracija.
Valstybei priklausantis pastatas 2003 metais buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jis ir nuo Basanavičiaus gatvės matomas vartų pastatas kartu su terasa sudaro bendrą pastatų kompleksą ir abu buvo pastatyti tarp 1901-1903 m. Mindaugo g. 12 ir Basanavičiaus g. 14 pastatų bendras plotas siekia 12,6 tūkst. kv. m. Vienam darbuotojui tenkantis plotas – 19,8 km. m., įskaičiuojant koridorius, pagalbines ir bendro naudojimo erdvėmis.