Nekilnojamojo turto registre, anot Aplinkos ministerijos, šiuo metu Šventojoje įregistruoti 163 poilsio nameliai ir vasarnamiai, esantys Baltijos pajūrio juostoje, ir 97 tokie pastatai valstybinės reikšmės miško plotuose, nesančiuose Baltijos pajūrio juostoje.
Aplinkos ministerija pavasario pradžioje šiuos Šventosios poilsio namelius siūlė paimti visuomenės poreikiams. Kaip teigiama pažymoje, projektas siūlomas siekiant, kad Baltijos pajūrio juostoje ir valstybinės reikšmės miške, kur statybos yra negalimos, neliktų statinių.
Tuo metu protokoliniu sprendimu buvo siūloma pavesti Aplinkos ministerijai organizuoti ir užtikrinti, kad būtų parengti reikiami dokumentai ir atlikti būtini veiksmai Šventosios poilsio namelių paėmimui iki 2023 metų gruodžio 31 dienos.
Ministerija prieš kelis mėnesius skelbė, kad teisiškai registruotų pastatų vidutinės rinkos vertės svyruoja nuo 4 tūkst. iki 12 tūkst. eurų, o bendra visų pastatų rinkos vertė siekia apie 1 mln. 739 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad iš privačių savininkų perimdama namelius valstybė turėtų sumokėti apie 2 mln. eurų siekiančias kompensacijas. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, iš visų namukų, kurie yra Šventojoje, planuojami perimti sudaro apie penktadalį.
Namelių savininkai piktinosi, jog Vyriausybė skuba perimti namelius iki galo neišsiaiškinus, kurie jų oficialiai registruoti, neištaisius kai kurių prieštaravimų sprendimuose. Todėl Ministrų kabinetas atidėjo sprendimą visuomenės poreikiams perimti Šventosios poilsio namelius. Tačiau, panašu, kad sprendimas užtruko.
Premjeras Saulius Skvernelis diskusijų metu Teisingumo ministerijai pavedė įvertinti, kiek valstybė, perėmusi turtą, patirtų žalos dėl galimo savininkų bylinėjimosi.
Kaip Delfi komentavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos, gegužės mėn. Teisingumo ministerija išdėstė savo poziciją Aplinkos ministerijai, kad kol nėra atliktos sąnaudų ir naudos analizės, neįmanoma tiksliai nustatyti finansinių lėšų poreikio Šventosios namelių paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau esą, tikėtina, kad poreikis gali būti didesnis, negu buvo nurodytas Aplinkos ministerijos pateiktoje medžiagoje.
Birželio mėn. Aplinkos ministerijos prašymu VSTT atstovai vietoje apžiūrėjo Šventosios namelius, išnagrinėjo Registrų centro duomenis ir pristatė esamą tikslesnę situaciją Aplinkos ministerijai.
Taip pat VSTT apklausė galimus paslaugos tiekėjus dėl kaštų naudos analizės parengimo paslaugų, įvertino galimą jos atlikimo kainą ir, Aplinkos ministerijai skyrus reikiamą finansavimą, planuoja šios paslaugos pirkimą.
„Įvertinta situacija vietoje, padaryta Šventosios namelių, esančių pajūrio juostoje, inventorizacija, išsidėstymo žemėlapiai. Iš viso pajūrio juostoje fiksuoti 166 nameliai, didžioji dalis Registrų centre neįregistruoti. Didžioji dalis Šventosios namelių priklauso UAB „Energetikas“, – pastarųjų mėnesių vertinimus pristatė VSTT.
Vis dėlto kol kas dar nėra žinoma, kokia galėtų būti vidutinė namelių vertė ir kiek ji skirtųsi nuo pirminio vertinimo – 1,7 mln. eurų.
Kovą posėdyje dalyvavusios įmonės „Energetikas“ direktorė Gintautė Matulevičiūtė tvirtino, kad įmonė valdo 146 namelius, esančius arba pajūrio juostoje, arba miškų zonoje. Jie statyti prieš daugiau nei 50 metų „pagal tuo metu galiojusius teisės aktus“ ir yra įteisinti Registrų centre, taip pat nuolat tvarkomi, atnaujinami.
Ji Vyriausybės prašė koreguoti planus ir sprendimus priimti tik dėl neregistruotų namelių.
Šiuo metu ji daugiau informacijos apie planuojamus veiksmus nėra gavusi ir neturi: „Su mumis šiuo klausimu atsakingos institucijos nesusisiekė. Šiuo metu joks bendravimas nevyksta.“
Visgi G. Matulevičiūtė yra įsitikinusi, kad, jei bus planuojami kokie nors veiksmai, jie bus atliekami visiškai skaidriai, įtraukiant suinteresuotas puses ir atsižvelgiant į jų poziciją bei teisės aktų nustatyta tvarką.
Anot jos, Šventosios nameliai šiais metais, kaip ir anksčiau, yra itin paklausūs tarp mažiau lėšų kokybiškam poilsiui galinčių skirti gyventojų, daugelio jų galimybes stipriai koregavo ir su pandemija susiję pajamų pokyčiai.
„Lietuvos rytui“ Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad svarstoma galimybė Šventojoje esančius legendinius namelius nugriauti, o jų savininkams išmokėti apie 2 mln. eurų sieksiančias kompensacijas.
„Dabar svarstomas toks kelias: galbūt reikia išmokėti kompensacijas, o visuomenės reikmėms paimtus namelius nugriauti ir atlaisvinti pajūrį“, – interviu dienraščiui teigė meras.
Delfi primena, kad, kaip sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pagrindinis siūlymo motyvas – siekis atkurti pajūrio juostą, t. y. tiek kopas, tiek medynus, kuri saugotų nuo smėlio pustymo ir erozijos.
Pasak ministro, sklypai, kuriuose stovi namukai, priklauso valstybei, o verslininkams yra tik išnuomoti, todėl susigrąžinti teritoriją yra tinkamas laikas, nes ateityje vietoje namukų gali atsirasti ir prabangios vilos, rašė BNS.
„Mes turim pavyzdžių, kai vietoje dušų, vietoje tualetų atsiranda statiniai, kurie kelia visuomenėje didelį pasipiktinimą. Tos spragos įstatymuose sudaro prielaidas tokiems, atrodo, neįmanomiems statiniams virsti gyvenamaisiais namais“, – teigė ministras.
„Jei nieko nedarysim, tai ateityje prie tam tikrų aplinkybių toje vietoje galbūt galėtų atsirasti prabangi vila, už kurios nugriovimą arba pašalinimą valstybei tektų mokėti gerokai didesnes sumas“, – pridūrė jis.
