Turto bankas rengiasi iki 2023 m. rekonstruoti bei išplėsti 1971-aisiais pastatytus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, o savivaldybė tuo metu pasirengusi apsaugoti ir įamžinti šio pastato prieigose esantį objektą – valstybės saugomą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietą.

Tvarkant kapinių teritoriją numatyta įrengti pėsčiųjų takus, žydinčias vejas, atnaujinti dangas, mažosios architektūros elementus, teritorijos apšvietimą, įrengti teritorijos laistymą, taip pat atlikti kitus būtinus teritorijos sutvarkymo darbus – atnaujinti esamas atramines sienas, laiptus, įrengti informacinius ženklus apie vietos istoriją.

Visi suplanuoti darbai buvusių kapinių vietos teritorijoje ir apsaugos zonoje yra suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Sutarta, kad ši rekonstrukcija padėtų ir apsaugoti, ir pritaikyti pažinimui bei naudojimui Vilniaus kongresų centro prieigas.

Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai

„Kapinių teritorija bus tvarkoma laikantis pagarbumo ir ramybės principo bei itin griežto apsaugos režimo. Žydų kapinių teritorijoje negalimi kasimo darbai, tad naujos takų dangos, pieva ir gėlynai bus įrengti ant esamų betoninių plokščių užpylus grunto“, – aiškino projektą Tarybai pristačiusi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Dėl tų pačių priežasčių šioje teritorijoje nebus sodinami nauji medžiai – bus išsaugomi esami. Pėsčiųjų takai ir pandusai bus irgi įrengiami ant esamų betoninių plokščių.

Naujieji partneriai, kartu sudėjus, tvarkys beveik 4 ha ploto teritoriją, kurioje stovi ir senieji Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Preliminari visos buvusių kapinių teritorijos aplinkos tvarkymo darbų kaina yra 3,4 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybės dalis preliminarioje projekto vertėje yra apie 2,35 mln. eurų, Turto banko – apie 1 mln. eurų.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas pagal Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos projektą bus išplėstas nuo 15,6 tūkst. iki 18 tūkst. kv. m ir pritaikytas Vilniaus kongresų centro veiklai. Bus perplanuojamos patalpos, pritaikant jas konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams. Čia bus įrengta iki 10 įvairaus dydžio konferencijų salių, didžiausia kongresų salė – 2400 vietų, kultūriniuose renginiuose bus galima užtikrinti iki 4000 vietų.

Preliminarus viso projekto įgyvendinimo terminas – 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos.

Kaip primena BNS, planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinami nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės Žalgirio sporto arena už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą. Turto banko iki šiol vykdytos rekonstrukcijos konkursų procedūros baigėsi nesėkmingai, naują konkursą žadėta skelbti šiemet.

Žydų organizacijos skirtingai vertina iniciatyvą įkurti Kongresų centrą vietoje Sporto rūmų.

Lietuvos Vyriausybė projektą suderino su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, tačiau projektas įstrigo.

Rekonstrukcijos šalininkai teigia, kad sovietų okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.

Tačiau Vilniaus žydų bendruomenė ir kai kurios užsienio žydų organizacijos projektui prieštarauja, kritiką yra reiškę ir dešimtys JAV kongresmenų. Kritikai sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų žydams šventą vietą.