Kaip pasakoja vilnietis Dalius, šioje vietoje žmonės gyvena penkerius metus, tačiau esą nebuvo jokių panašių problemų, kol šalia pernai rudenį nebuvo įrengtas minėtas asfaltuotas kelias. Šeimos taip gyvena ilgiau nei pusę metų.

„Kai buvo žvyro danga, tokių problemų nebuvo. Vystytojai pastatė apie 100 kotedžų, nutiesė ir kelią, kad objektas būtų patrauklesnis. Į mūsų namų pusę nėra šaligatvio bortelių, kitoje pusėje yra – ten niekas ir nebėga.

Šiuo metu iš kelių kvadratinių kilometrų aplink rajoną į mūsų 20 šeimų kvartalą tikriausiai suteka visas lietaus vanduo. Net po 20-30 minučių liūties, užtvindomi namai iki pat durų, žemiau esančiuose namuose aptvindomas pirmas namo aukštas.

„Suaugusiesiems kiekviena bent menkiausia liūtis tampa didžiuliu finansiniu ir moraliniu iššūkiu. Kiekvieną dieną sekame prognozes ir bijome lietaus“, – sako jis.

Nors savo uždarame namų kvartale gyventojai bendrai yra įsirengę lietaus nuotekų sistemą, tačiau ji esą nepajėgi susidoroti su dar keliems šimtams namų priklausančiomis lietaus nuotekomis, kurios suteka į šį kvartalą. Kiekvieną kartą po lietaus gyventojai patiria didelių nuostolių.

Anot Ašmenėlės g. gyventojo, šiuo metu nėra jokio laikino sprendimo, kad vanduo netekėtų iki namų. Praeitą šeštadienį lijo, tad, kaip įprastai po lietaus, viskas plaukė.

„Su kiekviena, nors menkiausia liūtimi, mes tiesiog skęstame, nuolatos niokojamas gerbūvis. Apsemiami ne tik namų pamatai, tačiau dalies namų net ir pirmas aukštas, patalpų vidus. Po kiekvienos liūties nuo sunešto purvo, šiukšlių iš viso aplinkinio rajono turime po keletą dienų valytis, šluotis trinkeles, gatvę, namus, kurie tvinksta.

Po stipresnės liūties specialiais siurbliais turime išpumpuot vandenį iš savo kvartalo, kažkur kitur, kad galėtume bent pravažiuoti. Ir taip viskas vyksta iki dar vienos liūties“, – pasakoja Dalius.

Šiame kvartale daugiausiai gyvena šeimos su vaikais, tačiau vaikai ne tik kad negali naudotis bendra gatve, bet ir nuosavu kiemu, mat jis nuolatos užtvindomas. O suaugusiesiems kiekviena bent menkiausia liūtis tampa didžiuliu finansiniu ir moraliniu iššūkiu.

„Vieni kaimynai kreipėsi dėl draudimo. Mano draudimo dėl problemų su lietumi sąlygos – galima kreiptis vieną kartą per 10 metų. Aš laukiu, nesikreipiu, nes jei dabar nuostolius atlygins, o po kurio laiko vėl plaus viską“, – kas atlygina patirtą žalą, komentuoja jis.

Ašmenėlės g.
Foto: Skaitytojo nuotr.

Vilnietis pasakoja, kad gyventojai bandė kalbėti su verslininku, kuris šioje vietoje tiesė gatvę, bet jo sprendimas – „šone prakastas griovelis“ – esą negelbėja.

Ašmenėlės gatvės gyventojai pagalbos ieškojo visur – kreipėsi į „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybę, net į Prezidentūrą. Kaip pasakoja Dalius, iš pastarosios gavo atsakymą, kad Vilniaus savivaldybės administracija bus įpareigota išspręsti šią problemą.

„Žadėjo šią savaitę paskambinti, bet dar jokios informacijos neturiu, sėdime ir laukime“, – tikina Dalius.

Delfi komentarų kreipėsi į miesto tvarkymo įmonę „Grindą“, kurios atstovas tikino, kad „Grinda“ Ašmenėlės gatvėje darbų nevykdė, todėl nurodė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.

Vilniaus miesto savivaldybės Eksploatacijos poskyrio vedėjas Gintautas Kazimieras Niaura, paklaustas, kodėl šioje vietoje nutiesus kelią, atsirado nuotekų problemų, pažymėjo, kad lietaus nuotekų sistemos, įrengtos kitose gatvėse, nei savivaldybei, nei „Grindai“ neperduotos, todėl esą negali atsakyti, ar jos įrengtos tinkamai ir gerai funkcionuoja.

Anot savivaldybės atstovo, gatves projektavo ir įrengė privačios įmonės, stačiusios namus Kroatų ir Kašubų gatvėse.

Jis taip pat komentavo, kad šioje gatvėje nuotekų sistema įrengta, tačiau tik vienoje pusėse.

„Susiklosčius tokiai situacijai, pirmiausiai kviestumėme įsirengti papildomus surinkimo šulinius žemiausioje vietoje. Šiuo metu įmonės, stačiusios namus Kroatų ir Kašubų gatvėse, įrengė papildomus griovius, kurie nuves vandenį nuo Ašmenėlės gatvės, taip pat supylė apsauginį pylimą, kuris neleis lietaus vandeniui atitekėti nuo laukų“, – sako G. Niaura.

Ašmenėlės g.
Foto: Skaitytojo nuotr.