NT plėtotojo „Omberg“ vykdančioji direktorė Dalia Andrulionienė teigia, kad po pirmos karantino savaitės klientų užklausos dėl būsto įsigyjimo smuko maždaug 60 proc. palyginus su sausio – vasario mėnesiais. Tačiau šiandieną užklausų skaičius didėja ir siekia 80 proc. pradinio lygio.
„Jaučiame rinkos atsigavimą. Sulaukiame naujų klientų srauto, grįžta klientai, kurie anksčiau domėjosi mūsų projektais bei buvo susitikimuose dėl konkretaus būsto pirkimo. Mažesnį aktyvumą pastebime tarp klientų segmento, kurie ieško būsto investicijai. Džiugina bankų palaikymas – bankai patys rodo iniciatyvą gauti kuo daugiau klientų kreditavimui, pradėjo lanksčiau žiūrėti į kreditavimo sąlygas“, – LNTPA Būsto mugės pokalbių diskusijoje sakė D. Andrulionienė.
„Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda skaičiuoja, kad įprastomis rinkos sąlygomis atšaukiama nuo penkių iki septynių procentų žodinių ar preliminarių būsto rezervacijų. Prasčiausia situacija rinkoje buvo fiksuota trečią ir ketvirtą karantino savaitę, kai net aštuoni iš dešimties sandorių buvo žodinių rezervacijų atšaukimas. Nuo tada situacija sparčiai gerėja, nes šiuo metu naujų sandorių sudaroma keturis kartus daugiau nei atšaukiama.
„Gegužę rinka fiksuos šimtą pardavimų, tai nebus 500, kas buvo sausį ar vasarį, tačiau NT rinkos traukinys nenuvažiavo nuo bėgių, neatsitrenkė į sieną, jis sustojo ir dabar vėl įgauna pagreitį. Kalbant apie „Eikos“ skaičius, sausį -vasarį buvo virš 40 sandorių. Gegužę jau turėtų būti 12, mes grįžome į kovo mėnesio situaciją“, – sakė M. Žibūda.
„Turime atsinaujinusį susidomėjimą. Skaičiai yra žymiai mažesni nei buvo sausį – vasarį, ir taip tikrai bus dar kelis mėnesius, bet esantys pirkėjai pakankamai ramūs“, – sako Mindaugas Vanagas, „Citus“ įkūrėjas ir akcininkas.
Nei vienas iš diskusijoje dalyvavusių plėtotojų pradėtų statybų stabdyti neketina ir jeigu pandemija neužsitęs, ketina išlaikyti dabartines kainas.
„Mes kainų nemažiname, nes manome, kad tai laikini sunkumai. O jeigu laikini, kainų mažinti nėra prasmės“, – sako Arvydas Avulis, „Hanner“ vadovas.
„Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą būsto kainos mažėjimą, todėl natūralu, kad dalis žmonių to laukia. Tačiau mes nematome pagrindo kainų kritimui bei mūsų projektų pradėtų statybų nestabdome. Jeigu pandemija neužsitęs ir recesija neužtruks, tam priežasčių tikrai nebus“, – sako D. Andrulionienė.
Visi plėtotojai pastebi sumažėjusį investuotojų susidomėjimą. Jų sugrįžimo į rinką nelaukiama, kol nebus daugiau aiškumo dėl ekonomikos ir galimos antros pandemijos bangos.
„Investiciniai klientai dingę. Didesnį atsigavimą jaučiame Pilaitėje ir Bajoruose, ekonominės klasės projektuose, kur žmonės sprendžia ne santaupų saugumo, bet gyvenamojo ploto problemą – jiems reikia būsto“, – sako M. Žibūda.
Analitikai skaičiuoja, kad NT skelbimų svetainėse auga susidomėjimas individualiais namais, tačiau plėtotojai įsitikinę, kad šis susidomėjimas – laikinas.
„Manau, kad po metų laiko su šypsena prisiminsime šiuos pokalbius, po dvejų metų čia sklandys anekdotai, kaip mes buvome prisiplanavę, kad dirbsime ne biure, o virtuvėje su dviem vaikais ant kelių ir dviem kompiuteriais, o vaikai į mokyklą neis. Tų tendencijų, kurios yra visame pasaulyje, mes nesustabdysime. Žmonės vis labiau norės gyventi arčiau centro ir virusas to nepakeis“, – sakė A. Avulis.
„Netikiu, kad žmonės persikels gyventi į kaimą. Bet nereiškia, kad žmogaus gyvenimas tik darbu apsiriboja, reikia ir vaikams į mokyklą nueiti. Todėl nemanau, kad būsto rinkai tai turės didelę įtaką, labiau biurams“, – antrino M. Vanagas. Jo nuomone, pakils projektų kokybė, nes karantino metu laiką namuose praleidęs pirkėjas bus reiklesnis žaliosioms zonoms, laisvalaikio erdvėms ar terasoms.
