Miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad ketvirtadienį numatomas paskelbti teismo sprendimas dėl sutarties su „Axis Industries“ pasirašymo jau nebeturės prasmės.
„Valstiečiai žalieji nužudė nacionalinį stadioną. (...) Kovo mėnesį VPT sustabdė stadiono sutarties pasirašymą – mes šias laikinąsias apsaugos priemones buvome apskundę teismui. Teismas sprendimą skelbs šiandien, tai yra VPT skubėjo ir savo raštą tyčia atsiuntė vakar, paskutinę dieną prieš teismą – jei kartais teismas nuimtų laikinąsias apsaugos priemones ir Vilnius sugalvotų pasirašyti sutartį. Šiandien šis teismo sprendimas jau nebeturės prasmės“, – trečiadienį feisebuke rašė R. Šimašius.
VPT sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Anot R. Šimašiaus, savivaldybė tą planuoja daryti.
„Žinoma, teismui skųsime, bet suprasdamas proceso ilgumą, iliuzijų neturiu. <...> Jau dabar su dar didesne energija einame ruošti naujo plano stadionui, nes Vilnius jį vis tiek turės“, – socialiniame tinkle rašė jis.
Skvernelis: jeigu Vilnius nesugeba, stadioną turi statyti valstybė
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vilniaus valdžiai nesugebant pastatyti naujo daugiafunkcinio komplekso su futbolo stadionu, jo statybos turi imtis valstybė.
„Turi valstybė priimti sprendimą, kad toks objektas būtų pastatytas“, – ketvirtadienį Seime pareiškė premjeras.
„Ko gera, reikalinga priimti sprendimus ir tiesiog pavesti ministerijai kartu su Futbolo federacija padaryti šį projektą valstybės investiciniu projektu ir pastatyti Vilniuje futbolo stadioną, jeigu nesugeba padaryti savivaldybė“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pareiškimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sprendimo S. Skvernelis pavadino „neadekvačiais“.
„Seimo rinkimų kampanijos metu daryti tokius pareiškimus yra keista ir apgailėtina“, – teigė jis.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo Vilniaus valdžią nutraukti 156 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą.
Vyriausybė: užuot prisiėmęs atsakomybę, R. Šimašius mėgina nepagrįstai kaltę versti vienai ar kitai institucijai
Vyriausybė tikina, kad laikosi savo įsipareigojimų dėl nacionalinio stadiono, o Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, anot Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, nusprendė atsakomybę permesti Vyriausybei.
„Vilniaus miesto savivaldybė nesugebėjo suvaldyti paties proceso ir rizikų, todėl, panašu, nusprendė kapituliuoti. Tačiau, užuot pati prisiėmusi atsakomybę, Savivaldybė, o tiksliau – meras Remigijus Šimašius, mėgina visiškai nepagrįstai kaltę versti vienai ar kitai institucijai“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas L. Savickas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nėra Vyriausybei pavaldi institucija.
„Norėčiau priminti, kad VPT nėra pavaldi Vyriausybei, tai yra nepriklausoma ir savarankiškai sprendimus priimanti institucija, pelniusi nepriekaištingą reputaciją didžiosios dalies visuomenės akyse. Vilniaus miesto mero užuominos, esą VPT „dirba Vyriausybei“ ar dar kam nors, yra neatsakingas ir netoleruotinas politikavimas – arba nevykusi rinkiminės kampanijos pradžia“, – teigia L. Savickas.
Vyriausybė primena, kad pagal iki šiol galiojantį nutarimą Vyriausybė yra įsipareigojusi dalyvauti projekte. Nutarime numatytas ir Vyriausybės finansinis prisidėjimas, kurio vertė – 53,392 mln. eurų.
VPT įpareigojo nutraukti Nacionalinio stadiono konkursą
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo Vilniaus valdžią nutraukti Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą, BNS informavo antradienį tarnybos raštą gavusi savivaldybė.
VPT išvadoje, kurios kopiją turi BNS, nurodoma, jog koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.
„Pakeitus projekto finansavimo struktūrą, esminė jo rizika, visa apimtimi perduodama suteikiančiosioms institucijoms, t. y., vietoje iš pradžių numatyto paties dalyvio nuosavų ar skolintų lėšų investavimo į infrastruktūros sukūrimą, suderamos sąlygos, pagal kurias institucijos tiesiogiai bendrovei nemoka už turto sukūrimą, tačiau už darbus reikalavimo teisę į institucijų mokėjimus po darbų užbaigimo perleidžia finansuotojui, kuris už darbus su koncesininku atsiskaito dar statybų metu“, – rašoma tarnybos išvadoje.
„Tokiu būdu koncesininkas trejus metus vykdo darbus naudodamasis finansuotojo paskola, už kurią visą riziką prisiima institucijos“, – rašoma išvadoje.
Anot VPT, pagal dabartinį modelį tiek statybos darbus, tiek vėliau finansavimo paslaugas savivaldybė be rizikos gali įsigyti per viešuosius pirkimus.
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas planuoja skelbti sprendimą byloje, kurioje savivaldybė siekia panaikinti VPT draudimą pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos sutartį su „Axis industries“.
Kovą VPT neleido pasirašyti 156 mln. eurų vertės sutarties. Jos pasirašymas sustabdytas Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.
Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.
Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Statinio projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
Kompleksą sostinės Šeškinės mikrorajone tikimasi pastatyti 2023-iaisiais. Numatoma, kad pati komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba kainuotų apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – „BaltCap“ – planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. Projekte palikta galimybė savivaldybei ir Vyriausybei išsimokėti anksčiau.
Be futbolo stadiono, komplekse dar planuojama 15 objektų: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Savivaldybė būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.
Bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. eurų. Tačiau dėl užtrukusių procedūrų praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus. Tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. eurų.
Projekto kritikai jau anksčiau išsakė abejones dėl to, jog pasirinkus šį modelį kompleksas pabrango daugiau nei 50 mln. eurų, taip pat dėl to, jog projekto finansuotojas pasirinktas neužtikrinant konkurencijos, t.y. neapklausus kitų galimų finansuotojų.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.