Klientai – darbo netekę emigrantai

Trumpalaikė būsto nuoma per keletą metų sparčiai išpopuliarėjo ir stipriai konkuravo su viešbučių teikiamomis paslaugomis. Nemažai lietuvių lygiai taip pat šias paslaugas sėkmingai siūlė į Lietuvą atvykstantiems svečiams.

Tačiau pandemijos akivaizdoje, kai valstybių sienos užsivėrė, verslininkai susidūrė su klausimu, o kas dabar? „Didžioji dalis tikrai nepuola pardavinėtų butų, patalpų, o stengiasi atrasti naujus verslo modelius. Šiuo metu pasiteisino trumpalaikę nuomą „pailginti“ ir padaryti nuomą mėnesio ar dviejų laikotarpiui. Į Lietuvą sugrįžo dalis netekusių darbo emigrantų, kuriems skubiai reikėjo vietos apsistoti, laukiant karantino pabaigos ir galimybės judėti tarp šalių“, – pasakoja nekilnojamo turto brokeris Lukas Vilimas, dirbantis ir su trumpalaikės nuomos paslaugomis.

Nuomojant keliems mėnesiams, įprastai kaina būna šiek tiek didesnė nei pasirašant nuomos sutartį vieneriems metams ar ilgesniam terminui, bet ženkliai pigiau už vienos paros kainą. Šia galimybe naudojasi ir dalis žmonių, kurie yra pardavę nekilnojamą turtą, nusipirkę naują, bet dar nepabaigę vidinės apdailos darbų.

Draudimų laikosi ne visi

Lukas Vilimas pabrėžia, kad labai svarbu klientus supažindinti su sutartyje nurodytomis sąlygomis, tai padės prevenciškai išvengti vėliau galimų nesusipratimų.

Nuomodami patalpas, verslininkai griežtai nurodo, kiek maksimaliai asmenų gali apsistoti. Tačiau pagrindiniai pažeidimai yra standartiniai: klientas nesilaiko sutarto žmonių skaičiaus, rūko patalpų viduje, rengia vakarėlius neleistinu paros metu, mažamečiai vaikai apipaišo sienas.

„Mano praktikoje didžiausi pažeidimai buvo išdaužtas langas, sulaužyti stalčiai, stipriai prirūkytos patalpos. Mes nedraudžiame klientams rūkyti balkonuose, terasoje, bet rūkymas viduje yra draudžiamas. Sudėtingiau atsekti, ar klientas vartojo elektronines cigaretes ar kaitinamą tabaką, nes alternatyvos neįsigeria į baldus ir nepalieka ilgalaikio nemalonaus kvapo pojūčio.

Bet tvarkant patalpas tvarkytojos dažnai susiduria su stalčiuose, šiukšlių dėžėse rastomis tuščiomis pakuotėmis. Nuomotojas atlaidžiau žiūri į rūkymo alternatyvas, nes jų nuomone kaitinamųjų elementų kvapas neįsigeria. Todėl net radus įkalčius, klientai nebaudžiami“, – teigia L.Vilimas.

Kainas stebi – bet nemažina

L.Vilimas juokauja, kad nuoma besiverčiantys verslininkai kur kas labiau myli šunis, nei kates. Klientai, ieškantys nakvynės su katėmis, turi kur kas mažiau galimybių.

„Verslininkai stengiasi išlaikyti kuo tvarkingesnes patalpas. Katės gali apgadinti baldus, gali likti kvapas. Šiuo metu, kai rinka nėra aiški, kiekvienas turi apsvarstyti rizikas. Apdraskyto, apipaišyto, prirūkyto buto vertė yra mažesnė. Daugėja tarptautinių tyrimų, atskleidžiančių, kad parduodamo buvo vertė gali sumažėti net trečdaliu, jei jame buvo rūkoma“, – teigia nekilnojamo turto brokeris.

Kainos kritimas galimas ne tik dėl to, kad naujiesiems gyventojams teks susimokėti už dėmių ir kvapų šalinimą, mat poveikis sveikatai išliks net ir cigarečių dūmams išsisklaidžius. Kauno technologijos universiteto mokslininkai, tyrinėjantys tretinio rūkymo poveikį, teigia, kad svarbiausias kenksmingų medžiagų šaltinis, į kurį absorbuojasi cigarečių dūmai, yra patalpų dulkės.

„Ne mes nustatome trumpalaikės nuomos kainas, o rinka. Visi verslininkai analizuoja konkurentus ir stebi situaciją. Jei paklausa nebus didelė, o pagrindinis kriterijus – kaina, planuoja peržiūrėti nuolaidų sistemą tam, kad išlaikyti verslą, išvengti nekilnojamo turto pardavimo“, – prognozuoja L.Vilimas.