Pasitarime pritarta nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo koncepcijai.
Kaip rašoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame dokumente, nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo subsidijai numatoma 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Kompensacija teikiama įmonėms ir verslininkams“, – aiškinama koncepcijoje. Nurodoma, kad subsidija negalėtų būti skiriama valstybės ar savivaldybių valdomoms arba iš dalies valdomoms įmonėms.
„Kompensuojama iki 50 proc. nuomos kainos, jei įmonei nuomotojas suteikia ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.
Nuolaida įvertinama lyginant sąskaitose faktūrose nurodyta įmonei 2020 metų vasarį taikytą nuomos kainą ir mėnesio nuomos kainą, nurodytą sąskaitose faktūrose už prašomus kompensuoti laikotarpius.
Jei įmonė veiklą pradėjo 2020 metų kovą, kompensuojamojo laikotarpio nuomos kaina lyginama su kovą taikyta nuomos kaina“, – rašoma dokumente.
Kompensacija teikiama tik toms įmonėms, kurių pagrindinės vykdomos veiklos pakliūva į Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nurodytų draudžiamų vykdyti veiklų sąrašą.
Taip pat nurodoma, kad kompensacija teikiama už karantino galiojimo laikotarpiu ir 2 mėnesius po jo taikytą nuomos mokestį. Kompensacija sumokama nuomotojui, o ją administruoja įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad pasirinktas kompensavimo variantas yra „visų solidarumo“.
„Principas – padėti silpniausiam, šiuo atveju – besinuomojančiam. Orientuojamės į verslą, kurio veikla šiuo metu ribojama ir kurio pajamos drastiškai sumažėjo. Tai – išgyvenimo klausimas“, – teigė jis.
Koncepcijos lydraštyje dėstoma, kad dėl karantino nutrūkus ar drastiškai kritus apyvartai, taip siekiama įmonėms padėti užtikrinti likvidumą.
Siūlė neįrėminti
Pasitarime dalyvavęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius siūlė nenustatyti minimalios 30 proc. neprisidėjimo iš nuomotojo pusės ribos, o leisti pusėms susitarti tarpusavyje.
„Jau dabar matome praktikoje yra individualių susitarimų. Šioje vietoje galima būtų neįrėminti to“, – sakė jis.
M. Statulevičius dar siūlė svarstyti ilgesnį – 4 mėnesių laikotarpį.
„Akivaizdu, kad verslas atsidarys pamažu. Pamažu išeis iš karantino, ypač prekybos sektoriuje“, – sakė jis.
S. Skvernelis sakė, kad šiuo metu pasirinktas laikotarpis yra protingas, o vėliau bus galima prie šio klausimo sugrįžti.
