„Tai jau ne paslaptis ir patys bankai deklaruoja, kad naujų projektų finansavimas bus labai seklus, nes norima sumažinti rizikas. Jie projektus vertina labai konservatyviai ir žiūri į konkrečia įmonę. Mažiems verslams tai nėra gera naujiena, bet didiesiems tai yra galimybė. Vis dėlto dauguma didžiųjų šiuo metu naujus projektus yra pristabdę“, – BNS sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Pasak jo, sąlygos griežtėja ir gyventojams, kurie nori pasiskolinti būsto įsigijimui.
„Mes girdime, kad sąlygos palengva griežtėja – tai dažniausiai susiję su pradinio įnašo dydžiu. Maržos kol kas neliečiamos, labiau žiūrima, iš kokio sektoriaus ateina pirkėjas ir jeigu jis iš rizikingo sektoriaus, gali būti prašoma papildomų garantijų“, – teigė M. Statulevičius.
„Bankai jau kalba apie tai, kad jiems brangsta pinigai ir patiems tenka brangiau skolintis. Tai tiems klientams, kurie susitarė dėl paskolų iki kovo 16 dienos, sąlygos nesikeičia. Tokių atvejų gali būti vienetai. Kitiems jau bus sunkiau“, – kalbėjo jis.
Anot M. Statulevičiaus, situacija rinkoje priklausys nuo to, kiek truks karantinas.
„Viskas dabar priklauso nuo to. Jeigu bus grįžtama į normalesnį ritmą gegužės viduryje, tai galėsime kalbėti apie gerėjančius lūkesčius, žinoma, priklausomai nuo to, kiek bus nukentėję kurie segmentai. Toliau prognozuoti labai sudėtinga, bet kuo ilgiau viskas tęsis, tuo bus sudėtingiau“, – sakė jis.
Bankų atstovai pastebi, kad plėtotojai ir gyventojai šiuo metu rečiau kreipiasi dėl finansavimo.
Projektų finansavimui – didesnės palūkanos
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis BNS pasakojo, jog įmonė praėjusią savaitę kreipėsi į bankus, ieškodama finansavimo projektui. Nors pateiktame pasiūlyme nustatytos aukštesnės palūkanos nei anksčiau, jis teigė dar neskubantis daryti išvadų.
„Gavome jau vieną pasiūlymą, gal gausime ir daugiau. Ką galiu pasakyti, ką pastebėjau, kad pasiūlyme palūkanos jau aukštesnės. Jos anksčiau buvo pakankamai geros, o dabar, sakykime, dar pakenčiamos. Tikrai dar ne tragiškos“, – sakė jis.
„Aš suprantu situaciją, kadangi ir bankai nežino, kas bus. Kalbėjau su bankų atstovais, jie sako nežinantys, koks bus reguliavimas, kokia situacija. Ir man siūlo pokalbį atidėti iki balandžio pabaigos. Jie stabdo veiksmus, laukia ir kai baigsis karantinas, bus matyti, kokia čia situacija. Kol kas man labai sunku ką pasakyti, nes rytoj gali viskas būti visiškai kitaip“, – kalbėjo A. Avulis.
Anot jo, šiuo metu naujų butų pardavimai yra labai maži, tačiau apie kainų mažinimą įmonė nesvarsto.
„Bendros tendencijos tokios, kad aktyvumas labai žemas, bet mes ir nusiteikę, kad kol bus karantinas, nebus to pirkimo, nebent vienas-kitas. Tai dabar mes laukiame, pirkėjai laukia, visi laukia. <...> Atsirado medžiotojų, kurie, būna, skambina, klausia, ar nemažiname kainų, kada planuojame mažinti. Jie tikisi kažkokios griūties ir tuo pasinaudodami apsipirkti. Mes kainų mažinti neplanuojame“, – teigė A. Avulis.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu group“ vadovė Sigita Survilaitė-Mekionienė BNS sakė pastebinti, jog kai kuriems būsto pirkėjams siūlomos brangesnės paskolos.
„Oficialiai turime informaciją, kad bankai politikos nekeičia: kaip ir anksčiau, vertina kiekvieną klientą individualiai. Tačiau iš pavienių klientų girdime apie augančias maržas ir tai, kad procesai paskolų derinimo šiuo metu užtrunka ilgiau. Mūsų projekte trečdalis pirkėjų butus perka be įsipareigojimų bankams, didelė dalis jų skolinasi ne visą sumą, todėl nėra tokie jautrūs laikinai susidariusiai situacijai“, – sakė ji.
Pasak S. Survilaitės-Mekionienės, mažėjančius naujų butų pardavimus rinkoje lėmė karantinas – pirkėjai negali apžiūrėti turto, todėl sprendimus atidėjo ateičiai.
„Dabartinė situacija būsto rinką paveikė: pardavimus pristabdė apribota galimybė apžiūrėti butus, tačiau mūsų interneto svetainėje lankytojai praleidžia 3,5 karto daugiau laiko. Statybos nėra sustabdytos, būsto įperkamumo indeksas išlieka aukštas, tai reiškia, kad pirkėjai gali įsigyti būstą, tačiau sprendimą atideda netolimai ateičiai, kai vėl bus galima apžiūrėti gyvai“, – teigė ji.
Įšaldys būsto projektus
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis BNS sakė, jog šiuo metu finansavimas naujiems projektams brangsta, tačiau konservatyvus bankų požiūris į plėtros finansavimą tęsiasi jau ilgiau negu metus.
„Mes su bankais nuolat palaikome ryšį, bendraujame dėl projektų finansavimo. Jų darbas nesustojo – deriname sutartis, gauname pasiūlymus. Kas pasikeitė, tai yra labai daug neapibrėžtumo dėl kainodaros, nes rinkose itin šokinėja pinigų kaina. Bankai sąlygas griežtina daugiau nei metus ir tas skolinimas plėtotojams buvo konservatyvus, dabar gal tiesiog bus daugiau atsargumo. Pavyzdžiui, plėtojant būsto projektą, bus prašoma, kad būtų parduota daugiau butų“, – sakė jis.
„Apskritai daug bankų nenori skolinti nekilnojamojo turto plėtrai. Mums gal lengviau, nes mus pažįsta ir pasitiki, bet didesnei daliai plėtotojų, ypač mažesniems, neskolina. Tai jiems niekas ir nepasikeitė, toliau reikia ieškoti alternatyvaus finansavimo“, – kalbėjo D. Dargis.
Anot jo, labiau keičiasi gyventojų, norinčių įsigyti būstą, finansavimas.
„Su pirkėjais, neneigsiu, situacija pasikeitė. Bankai labai konservatyviai vertina jų pajamas, nežinau tos formulės, bet matome, kad vertinama pagal sektorius, kur dirba žmogus, kokios pareigos, bandoma įvertinti, kokios jo pajamos ir ar jos nukentės. Kas jau yra pasistūmėję iki notarinės sutarties pasirašymo, su tais pasirašome ir tik vienetai nutraukia preliminarias sutartis, nes negauna banko finansavimo. Turėjome kaip tik tokį atvejį, kai sutartį nutraukė pirkėjas, dirbęs turizmo sektoriuje. Bet tai turbūt suprantama“, – pasakojo jis.
D. Dargio teigimu, kol kas sunku įvertinti, tendencijos mastą, nes šiuo metu nauji būstų pardavimai yra beveik sustoję.
„Ar tai masinė tendencija, sunku pasakyti, nes mes šiu metu per savaitę turime 4-8 vizitus dėl butų. Sandorių praktiškai nėra. Kai palengvės karantino sąlygos, manau, bus lengviau įvertinti situaciją. <...> Mes į ateitį žiūrime konservatyviai: būstų plėtrą planuojame atsižvelgdami į pasiūlą rinkoje. Bet jau dabar galiu pasakyti, kad rinkoje dalis projektų stos ir bus užšaldyti. Ir jeigu dabar Vilniaus pasiūloje yra apie 3,3 tūkst. butų, gali būti, kad realiai jų liks apie porą tūkstančių. Vis dėlto tai kur kas geresnė situacija, nei per praėjusią krizę, kai rinkoje buvo apie 4 tūkst. neparduotų butų“, – sakė „Eikos“ vadovas.
„Daugelis plėtotojų, nenorėdami įšaldyti pinigų, kai kuriuos projektus stabdys, kai kuriuos plėtos etapais. Mes mąstome panašiai. Manau, kad priežasčių kainoms kilti nėra, o jų korekcijos priklausys nuo gyventojų lūkesčių. Bet žinau plėtotojų, kurie gali laukti 2-5 metus, nes statė nuosavomis lėšomis ir jiems nėra, kur skubėti“, – kalbėjo D. Dargis.
Paskolų prašo mažiau
„Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis BNS sakė, kad nekilnojamojo turto projektų finansavimo politikos bankas nekeitė, tačiau plėtotojai šiuo metu dažniau kreipiasi ne dėl naujų paskolų, o dėl senesnių atidėjimo.
„Komercinio turto finansavimo politika nesikeitė, bet pasikeitė aplinka. Plėtotojų ir investuotojų paklausa naujoms paskoloms sumažėjo, nes jie bando įvertinti pasikeitusios aplinkos įtaką planuotoms investicijoms. Šiuo metu daugeliui plėtotojų naujos investicijos nėra prioritetas – jiems svarbiausia apskritai išgyventi, susibalansuoti pinigų srautus. Dalis jų jau kreipėsi dėl paskolų grąžinimo atidėjimų, nes prekybos centrų ar viešbučių pajamos smukusios iki minimumo“, – sakė jis.
Anot M. Trimonio, ir dėl būsto paskolų gyventojai kreipiasi rečiau, tačiau jų sąlygos nekeičiamos.
„Šiuo metu banko būsto paskolų teikimo sąlygos nėra peržiūrimos ir procesas toks pat, kaip ir anksčiau. Tai galioja ir palūkanoms. Kiekvieną paraišką vertiname individualiai. Naujų paraiškų dėl būsto paskolų srautas yra sumenkęs, bet tikrai nenutrūkęs“, – sakė jis.
SEB banko Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė BNS sakė, jog išduodamas būsto paskolas bankas pradėjo vertinti, kokiame sektoriuje dirba gyventojas. Nuo to, anot jos, priklauso ir sutarties sąlygos.
„Atidžiai analizuojame kiekvieno kliento situaciją, atsižvelgiame, kiek sektorius, kuriame jis dirba yra paveiktas, vertiname pajamų tvarumą – ar jis galės tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus prastėjant ekonominei situacijai, sumažėjus pajamoms. Atkreipiame klientų dėmesį į būsto kainų prognozes ir lūkesčius dėl jų. Palūkanų norma ir kitos sąlygos nustatoma atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybes, kredito riziką, taip pat į situaciją paskolų rinkoje ir finansavimosi sąnaudas tarptautinėje kapitalo rinkoje“, – teigė ji.
Anot S. Gutauskaitės-Bubnelienės, pastaruoju metu bankas sulaukia mažiau užklausų dėl būsto.
„Pastebime, ir kad kai kurie klientai, kurie jau turi teigiamą banko sprendimą dėl paskolos, atideda sutarties pasirašymą ir laukia, kol situacija bus aiškesnė. Kiti neteikia paraiškų, nes nori pažiūrėti, kaip klostysis situacija. Panašu, kad šiuo metu yra užbaigiami sandoriai, kurie buvo sudaryti dar iki karantino“, – sakė ji.