Kaip pasakojo Liūdynėje esančios Naujosios gatvės 24 numeriu pažymėto namo gyventojas Robertas Vaičiūnas, problemos prasidėjo dar renovacijos pradžioje. Anot jo, be gyventojų žinios dukart buvo pakeisti projektai – vietoj investiciniame projekte numatytų kokybiškesnių ir brangesnių medžiagų atsirado gerokai pigesnės.

„Pavyzdžiui, projekte įrašyta, kad reikia sutvarkyti ištrupėjusias blokų siūles, tačiau to nebuvo padaryta, nes neva jiems nepriklauso. Vata ant fasado sudėta be plėvelės, nors ši taip pat turėjo būti. Ir pati vata ne tokia, ir polistirenas. Vietoj numatytų pilkos spalvos langų sumontuoti balti. Projektai buvo pakeisti taip, kad būtų patogiau ir finansiškai naudingiau dirbti rangovui“, – piktinosi Liūdynės gyventojas.

Jo tvirtinimu, sudėtos pigiausios medžiagos – dar ne blogiausia. Visame name palikta broko ir neužbaigtų smulkių remonto darbų. Vietomis netgi kreivos sienos. Tačiau praėjusių metų gruodžio pabaigoje Valstybinė statybų inspekcija pasirašė darbų užbaigimo aktą.

„Namas priduotas su akivaizdžiais statybiniais brokais. Stebuklu galima vadinti tai, kad Statybų inspekcija pasirašė aktą net neatvažiavusi apžiūrėti objekto“, – piktinosi R. Vaičiūnas.

Jaučiasi ignoruojami

R. Vaičiūno nuomone, jei visos renovacijoje dalyvaujančios pusės būtų nuo pat pradžių bendravusios su gyventojais, gal dabar tokių bėdų nebūtų. Pasak vyro, techninis prižiūrėtojas prie renovuojamo namo pasirodydavo per tris mėnesius kartą.

„Techninis prižiūrėtojas į viską užmerkdavo akis. Net kai pirštu parodydavai į broką, patikindavo, kad ištaisys, bet nieko nesiimdavo. O namo administratorius paskutiniu metu ignoruoja skambučius arba vienintelis atsakymas – nežinau. Nebuvo nei gero prižiūrėtojo, nei namo administratoriaus, todėl rangovai darė, kaip norėjo, visiškai ignoruodami gyventojus“, – įsitikinęs R. Vaičiūnas.

Jo tvirtinimu, nors namas atiduotas eksploatuoti dar pernai gruodį, gyventojai vis dar nežino, kiek jiems teks mokėti už renovaciją. Žmonės baiminasi, kad renovacija netarnaus ilgiau kaip dešimtmetį, mat naudotos pačios pigiausios medžiagos, o darbų kokybė – prasta.

„Visi agituoja: renovuokitės namus, viskas čia bus taip gerai, bet su tokia kokybe nepraeis nė dešimt metų ir vėl reikės renovacijos“, – piktinosi liūdyniškis.

Darbų priimti nepakvietė

Naujosios gatvės 24-ojo namo renovacijos administratoriaus „Mano būstas Aukštaitija“ direktoriaus Ipolito Skukausko teigimu, gyventojų priekaištai jiems dėl nebendravimo – absoliučiai nepagrįsti. Nuo renovacijos pradžios buvo suorganizuoti net aštuoni gyventojų susirinkimai, visi jie patvirtinti protokolais, vyko ir dar vienuolika neformalių susitikimų.

„Telefonu į gyventojų klausimus atsakoma net savaitgaliais, bet yra ir tam tikros ribos“, – sakė I. Skukauskas.

Jis sutinka, kad gyventojų priekaištai dėl rangovų darbo kokybės yra pagrįsti.

„Su namo pridavimu buvo keista situacija. Nors darbų priėmime privalome dalyvauti ir mes, apie pasirašytą priėmimo aktą sužinojome tik jau po įvykusio fakto. Todėl negaliu pasakyti, kaip daugiabutis buvo atiduotas eksploatuoti, nes mes priėmime nedalyvavome. Vėliau buvo paaiškinta, kad neva rangovas statybų inspektorius informavo, jog mes žinojome apie renovacijos darbų priėmimo laiką ir datą“, – pasakojo I. Skukauskas.

Daugiabutis Liūdynėje (nuotr. P. Židonio)
Foto: Sekundė.lt

Išeitis – nepriklausomi ekspertai

Anot administratoriaus atstovo, daugiabučio rangovas „Kaminta“ taip pat pripažįsta dalį defektų ir juos taiso, bet su dalimi, kuriuos mato gyventojai, nesutinka.

„Didžiausia problema ta, kad nei rangovas, nei techninis prižiūrėtojas į gyventojus nekreipė jokio dėmesio. Gyventojai pyksta, nes juk jų namą tvarko. Jeigu reikia į susitikimus su gyventojais temptis techninį prižiūrėtoją ir rangovus, tai jau nėra gerai. Buvome inicijavę net patikrinimą, ar techninis prižiūrėtojas turi reikalingą atestatą vykdyti tokius darbus. Jeigu pažadėjęs taip ir neatvyksta į susitikimą su gyventojais, jau rodo jo požiūrį į darbą“, – kalbėjo I. Skukauskas.

Anot jo, „Mano būstas Aukštaitija“ kaip administratorius daro viską, kad padėtų dėl renovacijos bėdų turintiems liūdyniškiams. Rangovui – bendrovei „Kaminta“ – buvo išsiųstas raštas, kokius defektus privalantis pašalinti. Jeigu nepavyks sutarti, administratoriaus atstovas mato tik vieną išeitį – samdyti nepriklausomus ekspertus, kurie įvertintų renovacijos kokybę. Tiesa, tai nepigus malonumas – tokia paslauga kainuoja nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Jeigu paaiškėtų, kad gyventojų matomų defektų nėra, už ją tektų mokėti patiems iš savo kišenės. Priešingu atveju ši finansinė našta kristų ant rangovo pečių.

„Nustatyti, ar defektai tokie dideli, kaip mano namo gyventojai, reikalinga ekspertizė. Bet tik gyventojai, tikrieji pastato šeimininkai, gali ją inicijuoti. Mes laukiame jų sprendimo“, – teigė I. Skukauskas.

Įdiegti saugikliai

Renovacijos projektų vadovė Edita Skėrienė teigė, kad klaidų padarė tiek renovacijos dalyviai, tiek ir patys gyventojai. Statybų inspekcija defektų, trukdančių priimti namą, nemačiusi, bet gyventojams, neturintiems statybinio išsilavinimo, atrodo kitaip. Anot jos, galbūt nuo pat pradžių buvo per mažai komunikuojama su gyventojais, nors vykdavę susirinkimai ne visuomet būdavę konstruktyvūs.

„Kartais į juos gyventojai ateidavo neblaivūs, o kartą netgi prieš mane pačią buvo užsimota ranka. Jie turi savo tiesą ir ja tiki, bet mes remiamės tik ekspertų išvadomis ir dokumentais. Kai gyventojai turi išankstinį nusistatymą, kad bus blogai, bus apgauti, apvogti, nes visur korupcija, bendravimas tampa komplikuotas“, – pripažįsta projektų vadovė.

Tokios baimės, anot E. Skėrienės, visiškai nepagrįstos. Mat visiems garantiniams defektams yra penkerių, paslėptiems – dešimties ir specialiai paslėptiems defektams – 20 metų garantinis terminas. Be to, rangos darbus atlikusi „Kaminta“ yra stabiliai veikianti įmonė ir nesikrato įsipareigojimų.

„Rangovas nuo atsakomybės nebėga, mat jeigu bus pripažinta, kad jis nepatikimas, jam nebus toliau leidžiama dalyvauti renovacijos procese. Be to, yra papildomi garantiniai draudimai, kitų saugiklių“, – teigė E. Skėrienė.

Remiasi ne tuo planu

Nesusikalbėjimas, anot Ė. Skėrienės, tarp gyventojų ir renovacijos proceso dalyvių kilo ir dėl žinių stokos. Gyventojai visur remiasi investiciniu planu, tačiau svarbiausias dokumentas yra techninio darbo projektas, kuriame numatytos medžiagos, kokybė, specifikacija. Net ir statybos leidimas išduodamas pagal techninį planą.

„Tai du skirtingi dalykai, kuriuos gyventojai suplakė į vieną krūvą. Pati jiems bandžiau aiškinti, kad negalima naudoti vatos, kuri buvo numatyta investiciniame plane, nes ši neatitinka priešgaisrinių saugumo reikalavimų, bet jie nepasitiki net Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistu. Jeigu tik kokio eksperto nuomonė nesutampa su gyventojų, vadinasi, jis papirktas“, – gyventojų požiūriu stebisi projektų vadovė.

Priekaištai, kad gyventojai nebuvo kviečiami į renovacijos darbų priėmimą, anot specialistės, taip pat nepagrįsti. Mat tik išimtiniais atvejais Statybų inspekcijos darbuotojai šiame procese pageidauja matyti gyventojus, neturinčius statybinio išsilavinimo. Namo priėmimas – sudėtingas procesas, jeigu yra nustatoma neatitikimų ar trūkumų, rangovas turi būti įpareigotas juos ištaisyti, tik tuomet pasirašomas priėmimo aktas.

„Siekiant išvengti turgaus, gyventojai į namo darbų priėmimą nėra kviečiami. Nors namas buvo atiduotas eksploatuoti, bet iki šiol negalime gauti valstybės paramos ir apskaičiuoti renovacijos įmokos kiekvienam butui, mat dėl paramos galime kreiptis tik turėdami paskutinį apmokėjimą rangovui. Tačiau dėl nuolatinių gyventojų skundų rangovams nebuvo apmokėta paskutinė sąskaita. Patys gyventojai stabdo visus procesus, o palūkanos jau kapsi“, – sakė E. Skėrienė.

Klaidas teks taisyti

Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vadovas Edvardas Petrauskas patvirtino, kad į Liūdynę ne vienas jų ekspertas vyko kelis kartus. Dėl darbo kokybės pirmieji skundai juos pasiekė dar 2018 metais. Tąkart nustatyta gana daug pažeidimų, tačiau rangovas juos ištaisė. Paskutinį kartą BETA specialistai lankėsi praėjusių metų pabaigoje. Ir šįkart gyventojų skundai pasitvirtino.

„Radome išties daug tvarkytinų vietų: fasado defektai, atšokusios durų plastikinės detalės, nesutvarkyti angokraščiai ir kitos problemos. Visa tai pranešėme renovacijos administratoriui ir rekomendavome susisiekti su rangovu, kad šis ištaisytų defektus“, – teigė E. Petrauskas.

Jo teigimu, ir gyventojai turi žinoti, kada defektai bus pašalinti – turi būti sudarytas darbų atlikimo grafikas ir administratorius privalantis pasirūpinti, kad jo būtų laikomasi. Galbūt dabar kai kurių darbų neleidžia atlikti oro sąlygos.

„Kai namas yra priimtas ir suteiktas darbų pabaigimo aktas, tuomet mes patys važiuojame įsitikinti, kad darbai atlikti galutinai taip, kaip ir numatyta projekte. Tik tuo atveju, kai nėra jokių defektų, galime išmokėti valstybės paramą“, – sakė E. Petrauskas.