Ketvirtadienį vykusioje Lietuvos NT ir plėtros asociacijos bei partnerių organizuotoje NT konferencijoje „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis kalbėjo, kad galima sakyti, jog NT rinka yra ekonomikos atspindys, o, jo teigimu, ekonomikai šie metai nieko blogo nežada, todėl turėtume klausti ne kiek pardavimai šiemet kris, o kiek didės.
Visgi, kaip teigė, 2020-ųjų pardavimus jis linkęs vertinti konservatyviai.
„Sakyčiau, kad sandorių skaičius bus labai panašus kaip pernai arba vos vos didesnis, o kainos – sakyčiau, kad augimas bus 3-5 proc.“, – sakė jis ir pridūrė, kad mano, jog naujos statybos pardavimai šiemet bus geresni nei pernai, nes paprasčiausiai šiandien rinkoje yra didesnė pasiūla.
Apie augimą kalbėjo ir „Eika“ plėtros vadovas Martynas Žibūda.
„Iš vienos pusės galima sakyti, kur beaugti, nes augimas buvo 40 proc. kalbant apie Vilnių ir apie pirminio būsto rinką. Tai – fantastiški skaičiai, kurių niekas nesitikėjo.
Atrodytų, kur dar gali augti, bet sausio mėnesio rezultatai – vėl augimas. Sakyčiau, kad šiemet, kalbant apie sandorių kiekį Vilniuje, jis didės dar 5 proc.“, – prognozavo M. Žibūda.
Tiesa, planuojantiems pirkti būstą, nuskambėjo ir prastos naujienos. Būsto kainos, kaip tikino, ko gero augs dar greičiau nei praėjusiais metais.
„Praėjusiais metais buvo 6 proc., tad manau, kad šiemet kainų augimo galima tikėtis mažiausiai 6 proc.“, – sakė jis, o pasiteiravus, ar tokios prognozės negąsdina paties plėtros vadovo, jis sakė čia matantis problemą, kad vystytojams šiandien trūksta beveik visko: pinigų, bankų finansavimo ir kitų dalykų, tiesa, išskyrus pirkėjus.
Apie 2020-uosius pasisakė ir „Citus“ Investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. Jo nuomone, nors prieš tai buvo prognozuojama, kad pirminė būsto rinka šiemet stabilizuosis, jau iš sausio mėnesio pardavimų rezultato galima matyti, kad šių metų pabaigoje pirmą kartą Vilniuje galima tikėtis, kad bus parduota daugiau nei 6 tūkst. būstų.
Jis taip pat tikino matantis tolimesnį būsto kainų augimą, tačiau jų didėjimas susijęs ne tik su bendra indeksacija, tačiau ir su kylančiais pirkėjų reikalavimais bei lūkesčiais įsigyti geresnį produktą.
„Dėl pardavimų sausį, žinoma, tai gali būti pošventinė nuotaika, bet paprastai žmonės po jų būna ne taip linkę atsisveikinti su pinigais ir būna sunkiau, ypač, kitose srityse.
Kitas faktorius, kodėl matome augimą, tai matome, kaip sekasi mums ir mūsų kolegoms su naujų projektų paleidimais ir kokiu greičiu yra parduodamos rezervacijos naujose projektuose ir kokiomis kainomis, tad tai leidžia daryti išvadą, kad Vilniuje dar yra erdvės rinkai augti“, – sakė jis ir pateikė pavyzdį.
„Mūsų anksčiau visada turėta nuomonė, kad 300-330 būsto pardavimų per mėnesį Vilniaus rinkoje yra sveikas skaičius, o 500 pardavimų – kiek didelis skaičius, pradeda versti mus galvoti, kad gal 330 buvo prastas skaičius, o kažkur link 500 yra normalesnis skaičius“, – lygino jis. Tiesa, Š. Tarutis pasisakė ir apie pardavimus kituose panašiuose į Vilnių miestuose, tokiuose kaip Poznanė ar Krokuva.
„Matome, kad skaičius yra pakankamai artimas tam, ką matome Vilniuje ir kas dar dažnai vadinama NT burbulu. Burbulo mūsų nuomone nėra. Faktas, kad yra sugriežtėjusi bankų skolinimo politika, bet rinka yra aukšta, gyvybinga, pirkėjų netrūksta, tad kol kas kataklizmų nematome“, – sakė jis.
