Žinia sukrėtė architektus
Kauno architektų bendruomenėje veikęs 50-metis T. Gailius teismo sprendimu pasiųstas už grotų trejiems su puse metų. Šios bausmės jis sulaukė už „profesinę veiklą“, o tiksliau – už jos imitavimą. Paprašytas parengti žemės sklypo prijungimo dokumentaciją jis darbų neatliko, tačiau pinigus paėmė, o užsakovui pateikė suklastotus dokumentus.
„Tai buvo mano principinė pozicija, tiesiog norėjau visai tai apgaulei padaryti galą“, – portalui DELFI sakė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo su dokumentų suklastojimo inicijavęs bendrovės „Vilpros investicija“ direktorius Raimundas Kudarauskas.
Tai, jog už nusikaltimus profesinėje veikloje, dokumentų suklastojimą ir sukčiavimą nuteistas Kauno architektų bendruomenės atstovas T. Gailius, šokiravo ne vieną. Kaip ir paaiškėjęs faktas, kad tai nebuvo vienkartinis šio žmogaus paslydimas.
„To mūsų bendruomenėje tikrai nėra buvę. Ko gero ne tik Kauno, bet ir visos šalies mastu“, – portalui DELFI sakė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Asta Kiaunienė.
Tokio atvejo, kad architektas būtų teisiamas ir pripažinus kaltu patektų už grotų sakė nepamenanti ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Paprašė parengti sklypo dokumentus
„Tokių dalykų atleisti tiesiog negali“, – portalui DELFI sakė bendrovės „Vilpros investicija“ vadovas R. Kudarauskas.
Verslininkas prisiminė, kad pirmoji pažintis su vėliau jį apgavusiu T. Gailiumi nežadėjo nieko bloga. Su visoje šalyje žinomo Kauno architekto biuru bendradarbiavęs T. Gailius buvo paprašytas sutvarkyti bendrovės valdomo „Namų idėjų centro“ sklypų reikalus. Darbus jis atliko laiku ir gerai, užsakovas juo liko patenkintas.
„Po to jam daviau užsakymą sutvarkyti dokumentus, reikalingus norint prisijungti įsiterpusį žemės sklypą. Jis mane už nosies vedžiojo du ar tris metus“, – pasakojo verslininkas.
Iš T. Gailiaus gavęs dokumentų paketą bendrovės vadovas pradžioje dar nieko bloga neįtarė. Jis vis laukė, kada bus pakviestas į savivaldybę pasirašyti žemės sklypo pirkimo sutartį. Mėnesiams bėgant, nesulaukiant jokios Kauno valdininkų reakcijos, verslininkas susisiekė su T. Gailiumi ir šiam pareiškė ketinantis asmeniškai eiti pas miesto merą Visvaldą Matijošaitį.
„T. Gailius manęs paprašė dar kiek palaukti, sakė – eisime kartu. O kitą dieną pas mane atvykęs pareiškė, jog visa tai buvo blefas. Tik tada, kai kreipiausi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš advokatės sužinojau, kad jis praeityje keturis kartus teistas“, – sakė R. Kudarauskas.
Darbą imitavo, o dokumentus klastojo
Galiausiai paaiškėjo, jog visi dokumentai, kuriuos pagal sutartį su bendrove „Vilpros investicija“ rengė T. Gailius yra suklastoti.
Bylos duomenimis, Kauno architektas suklastojo Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriui adresuotą prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus išvadą, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko įsakymą bei jo parašą. O taip pat – Nacionalinės žemės tarnybos Žemės valdymo ir naudojimo skyriaus pranešimą.
„Tik vėliau, pradėjęs tuos dokumentus analizuoti, supratau, kad tai nesąmonės. Tačiau pradžioje net minčių nebuvo, juolab žmogumi pasitikėjau. Kai pakalbu su specialistais, žinomais architektais, niekas netiki, kad žmogui tokia nesąmonė į galvą galėjo šauti“, – sakė bendrovės „Vilpros investicija“ vadovas R. Kudarauskas.
Verslininkas sakė, kad tik vėliau, aiškinantis situaciją paaiškėjo, jog net ir pati žemės sklypo prijungimo procedūra buvo imituota gana nevykusiai.
Tyrimo metu konstatuota, jog T. Gailius iš šios apgaulės uždirbo ne tiek ir daug – 1 tūkst. 732 eurų. Būtent tiek pinigų už tariamas paslaugas sumokėjo juo patikėjus bendrovė „Vilpros investicija“. Jos vadovas pripažįsta – suma nėra didelė, kur kas daugiau išleista advokatų paslaugoms. Tačiau kreipimasis į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo jo principinė pozicija.
„Čia buvo labiau pilietiškumo klausimas, o galimybę atgauti pinigus vertiname labai rezervuotai. Tačiau, jeigu visa tai būtume praleidę, niekur nesikreipę, jis ir toliau tą patį darytų. Man jo kaip žmogaus labai gaila, tačiau turime būti sąmoningi, pilietiški“, – sakė R. Kudarauskas.
Praeityje – keturi teistumai, už grotų pasiuntė tik penktasis nuosprendis
Pradėjus ikiteisminį turimą paaiškėjo, jog verslininką apgavęs, pinigus priėmęs, tačiau vietoje realiai atlikto darbo suklastotus dokumentus pateikęs architektas jau turėjo rimtų problemų su teisėsauga. Teismai ilgai demonstravo humaniškumą ir dokumentus klastojusio kauniečio nepasiuntė už grotų.
Dar 2006 metais už dokumentų klastojimą Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam skyrė 750 litų baudą.
Tačiau architektas nepasimokė, dėl jo veiksmų buvo iškelta dar viena byla, o 2008 metais išgirdo to paties teismo nuosprendį. T. Gailius pripažintas kaltu ne tik dėl dokumento suklastojimo, bet ir dėl sukčiavimo, skirta 750 litų bauda, taip pat – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams.
2010 metais T. Gailius išgirdo trečiąjį nuosprendį. Dėl dokumento klastojimo Kauno miesto apylinkės teismas jam vėl skyrė 750 litų bauda bei 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Prieš patekdamas už grotų T. Gailius 2014 metais už dokumentų klastojimą ir sukčiavimo buvo nuteistas ketvirtą kartą. Subendrinus su ankstesnėmis bylomis jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 217 eurų bauda. Tačiau ir tuomet teismas architekto pagailėjo, įkalinimo bausmę atidėjo 3 metams.
Būtent šis teistumas tapo lemiamu, nes penktąjį kartą prieš tą patį teismą stojusio T. Gailiaus jau nepasigailėta.
„Kaltinamojo T. Gailiaus atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu“, – praėjusių metų balandžio 26 dienos nuosprendyje konstatavo Kauno apylinkės teismas.
Pripažinus jį kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, pridėjus anksčiau skirtas, tačiau atidėtas bausmes jis už grotų pasiųstas 3 metams ir 6 mėnesiams.
Meluodamas užsakovui bandė vilkinti laiką
Susisiekti su pačiu T. Gailiumi, kuris DELFI žiniomis, šiuo metu atlieka bausmę bei išklausyti jo poziciją, nepavyko. Jam atstovavęs advokatas minėjau jau kuris laikas nekontaktavęs su klientu. Tad pateikiame architekto poziciją, kurią jis išsakė nagrinėjant bylą teisme.
T. Gailius neslėpė melavęs užsakovui, jam pateikęs suklastotus dokumentus. Tokį savo poelgį architektas teisino asmeninėmis problemomis.
Kaunietis minėjo turintis įgimtų sveikatos sutrikimų, kuriais ir teisino šį savo poelgį. T. Gailius pasakojo pradėjo darbus, tačiau dėl sveikatos sutrikimo negalėjo jų baigti, todėl meluodamas bandė atidėti sutarties įvykdymo terminą. O kai suprato, kad šio darbo padaryti negalės, nuėjo ir prisipažino užsakovui, kad jis melavo.
Jis neslėpė, jog praeityje buvo teistas už analogiškas veikas, tačiau išvadas tikino padaręs. T. Gailius teisinosi, esą tuomet, prieš 6 – 7 metus buvo sunkus periodas, kurio metu problemas sprendė tokiu būdu. Iš užsakovų gautų pinigų dalį panaudojo asmeninėms reikmėms, dalį – įmonei.
Architektas gana išsamiai pasakojo, kaip klastojo „Vilpros investicijų“ vadovui vėliau įteiktus dokumentus. Jis internete rasdavęs tikrų dokumentų pavyzdžius, vėliau juose pakeisdavęs kai kuriuos duomenis.
Visgi šios klastotės buvo atliktos gana primityviai. Teisme liudiję Kauno savivaldybės darbuotojai atkreipė dėmesį į tokia detales, kaip sutrauktas tekstas, parašymo tarpeliai tarp eilučių palikti vienu, o ne 1,5, nenuimti papildomi laukai, parašo lauke palikti taškeliai, dokumente nėra numerio, neatitinka viršuje įrašyto mėnesio raštas.
Kauno savivaldybės administracijai vadovavęs G. Petrauskas, kurio įsakymą suklastojo T. Gailius net pareiškė, jog neturintis įgaliojimų pasirašyti valstybinės žemės sutarčių. Jis taip pat atpažino, kad parašas suklastotas, jame yra kabliukas, kurio pasirašydamas nededa.
Architekto prašymas nesiųsti už grotų buvo atmestas
Sulaukęs bylą išnagrinėjusio teismo kirčio, trims su puse metų laisvės atėmimo bausme nubaustas T. Gailius nepasidavė. Jis kreipėsi į advokatus, prašydamas bandyti dar vieną galimybę – nuosprendį skųsti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismui adresuotame skunde T. Gailius neneigė savo kaltės, tačiau prašė atsižvelgti į sveikatos būklę, sušvelninti skirtą bausmę: nesiųsti už grotų arba skirti trumpesnį terminą. T. Gailius taip pat tikino, kad palikus galioti teismo nuosprendį, nukentėtų garbaus amžiaus sulaukusi motina, kurią jis, vienintelis sūnus, prižiūri.
„Neatidėjus bausmės vykdymo, T. Gailius taip pat neteks savo turimo darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, dėl ko bus užkirstas kelias atlyginti civilinį ieškinį. Yra registravęs mažąją bendriją „Una voce“, kurioje dirba direktoriumi, pradėjo teikti pavežėjo paslaugas, gauna legalias pajamas, iš kurių siekia atlyginti padarytą žalą“, – motyvavo nuteistojo gynėjas.
Praėjusių metų gruodžio 3 dieną Kauno apygardos teismas nutartimi atmetė T. Gailius skundą. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį architektas keliavo už grotų.
Pagrindinis motyvas, kuriuo rėmėsi prašymą sušvelninti skirtą bausmę atmetęs teismas buvo tai, kad T. Gailius naują nusikaltimą padarė jau būdamas recidyvistu, nusikalto praėjus vos penkiems mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio priėmimo. Teismo vertinimu, lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistas T. Gailius puikiai žinojo, kas laukia, jei nusikals dar kartą.
Nepakeista liko ir suma, kurią iš T. Gailiaus bendrovei „Vilpros investicija“ priteisė Kauno apylinkės teismas. Jis privalės atlyginti 8 tūkst 243 eurais įvertintą turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą, taip pat – 2 tūkst. 500 eurų bylinėjimosi išlaidų. Didžioji dalis turtinės žalos susidarė, nes T. Gailiui imitavus darbą ir pateikus suklastotus dokumentus, bendrovei teko samdyti kitą įmonę, o sklypo projektavimo darbai per tą laiką pabrango.
