Teismui perduotos bylos duomenimis, pernai pavasarį į teisėsaugą kreipėsi moteris, galimai apgauta pinigus turėjusio paskolinti vyro.
2018 metų rudenį nukentėjusioji nusprendė įsigyti namą Šiaulių rajone, tačiau jai trūko pinigų visai pardavimo sumai padengti. Pagalbos ji paprašė vieno pažįstamo nekilnojamojo turto bendrovės direktoriaus, kuris pažadėjo trūkstamą sumą pinigų paskolinti kaip fizinis asmuo.
Iš pradžių verslininkas paprašė užstatyti moteriai priklausantį žemės sklypą, tačiau pastarajai paprieštaravus, šis sutiko paskolinti mažesnę pinigų sumą pasirašant skolos vekselius.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tarp bendrovės savininko ir nukentėjusios buvo pasirašyti net šeši vekseliai: du iš jų buvo užpildyti be klaidų, o keturi, pasak pinigus žadėjusio paskolinti verslininko, buvo užpildyti su klaidomis. Vekseliai be klaidų buvo pasirašyti iš viso 5,4 tūkst. eurų sumai, o likusieji, su klaidomis, laikyti verslininko įmonėje ir nesunaikinti.
Bylos duomenimis, dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių nukentėjusiai nepavykus sudaryti namo pirkimo-pardavimo sutarties, ji verslininkui pranešė, kad pinigų iš jo nebesiskolins. Jis abu pasirašytus vekselius perkirpo, taip parodydamas, kad tarp jo ir moters jokių finansinių įsipareigojimų nebėra.
Po kelių mėnesių nukentėjusioji, nuėjusi į banką, sužinojo, kad jai priklausantis žemės sklypas yra areštuotas antstolių dėl neva jos negrąžinto vekselio.
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad nekilnojamo turto agentūros vadovas tyčia vieną iš keturių su klaidomis parašytų nesunaikintų vekselių pateikė notarui dėl vykdomojo rašto išdavimo daugiau nei 2,7 tūkst. eurų sumai iš nukentėjusios išieškojimo verslininko naudai.
Kaltinamas verslininkas kaltės nepripažįsta.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą griežčiausią bausmę numato laisvės atėmimą iki trejų metų.
Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Šiaulių apylinkės teismui.