Už tokį sprendimą balsavo 33 tarybos nariai, 4 buvo prieš, 7 susilaikė.

Prieš balsavimą P. Poderskis pristatė svarstymų savivaldybės komitetuose rezultatus. Projektui pritarė Socialinių reikalų, Paslaugų ir miesto ūkio, Sveikatos ir sporto reikalų komitetai. Nepritarė Aplinkos ir energetikos komitetas, o Švietimo ir kultūros reikalų bei Kontrolės komitetai išklausė informaciją.

Be to, Ekonomikos ir finansų komitetas projektui pritarė su naujomis tarybos sprendimo ir sutarčių redakcijomis. Miesto plėtros komitetas pritarė su protokoliniu įrašu, pagal kurį administracijai siūloma derėtis su koncesininku projektavimo metu palikti galimybę papildomų 3 tūkst. vietų įrengimui. Savivaldos plėtojimo komitetas pritarė su siūlymu įrengti funikulierių ar kitą alternatyvią viešojo susisiekimo priemonę.

P. Poderskis dar nurodė, kad savivaldybės skolos limitai iki 2022 gruodžio 31 dienos leidžia prisiimti komplekso įsipareigojimus.

„Prisiimami įsipareigojimai projekte netrukdys vykdyti kitus svarbius mietui projektus. Bendrojo skolos limito erdvė šiandien dienai yra 113 mln. eurų.

Grynojo skolinimosi limito ir kreditorinio įsiskolinimo prognozės pilnai leidžia prisiimti projekte numatytus įsipareigojimus. Nuo 2023 metų bus pradėtos grąžinti investicijos ir įsiskolinimai mažės: Vyriausybė savo dalį atsiskaito per 2 metus, o savivaldybė kas metus po 4,614 mln. eurų“, – sakė jis.

Savo ruožtu tarybos narys Žilvinas Šilgalis sakė, kad jam visiškai nesvarbu, kas buvo praeityje, svarbu – kas bus ateityje.

„Visi kalba ir visi sutariame, kad stadionas reikalingas. Kodėl jo nestatome? Juk Vyriausybė lėšas yra skyrusi. Infrastruktūrai galima gauti europines lėšas, bet kam mes statome „megaprojektą“? Ką už 100 mln. eurų savivaldybė? Vaikų darželį, kultūros centrą, biblioteką ir dar kelias aikštes treniruotėms. Už 100 mln. eurų.

Priminsiu, kad stadionui lėšos skirtos – imk ir statyk. Klausimas, ar projektas racionalus ir naudingas vilniečiams? Kad jis naudingas verslo struktūrai, kuri padeda tą propagandą daryti... Kada klausimas – tiesus, atėjai pasakei, nereikia tų paveiksliukų. Žaidimai reikalingi, kada projektas kreivas. Už 100 mln. eurų...“ – kalbėjo politikas.

Vicemeras Vytautas Mitalas kalbėjo, kad anksčiau Vilniuje buvo daugybė kitų keistų projektų, kuriuos skirtingi merai savo metu įgyvendindavo.

„Manyčiau, kad esminis dalykas yra tai, kad šitas projektas yra pirmasis normalus, realus žingsnis tam, kad Vilniaus miesto infrastruktūra atsigautų, kad mes turėtume normalią vietą, kur galėtų visi sportuoti – ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir vaikai. Tiesą sakant, manau, kad tai esminis Vilniaus žingsnis tam, kad tokių ir panašių projektų būtų tik dar daugiau“, – sakė jis.

Ką statys ir už kiek

Kompleksą statysiantį konsorciumą sudaro koncernui „Icor“ (buvęs „Rubicon“) priklausanti „Axis Industries“, „Žalgirio“ arenos valdytojas „Kauno arena“, „Populous“ architektai ir „Baltcap“.

Daugiafunkcį kompleksą sudaro 8 dideli objektai ir beveik 30 sporto bei kultūros objektų bei erdvių juose. Tai – 15 tūkst. vietų nacionalinis stadionas su UEFA 4 hibridine danga; 3 futbolo aikštės; lengvosios atletikos stadionas su 3 tūkst. žiūrovų vietų; sporto kompleksas, kuriame bus gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, 6 krepšinio salės; bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka; darželis su ne mažiau 300 vietų; sporto muziejus.

Pats stadionas kainuos 39,225 mln. eurų, o bendros investicijos (su PVM) sieks 93,187 mln. eurų.

„Per visą 25 metų laikotarpį bendrai išeina 155,9 mln. eurų. Tai Vyriausybės ir savivaldybės mokėjimai per visą koncesijos laikotarpį“, – nurodė P. Poderskis. Tuo metu bendra koncesijos vertė per 25 sutarties metus, įskaitant savivaldybės, Vyriausybės, paties koncesininko investicijas ir išlaidas yra 338,8 mln. eurų (280 mln. eurų be PVM).

P. Poderskis nurodė, kad savivaldybė po paslaugų teikimo pradžios mokės po 4,614 mln. eurų per metus. Projekto vidinė grąžos norma – 6,87 proc.

Savivaldybė yra įsipareigojusi operuoti komplekse esantį darželį, kultūrinio ugdymo centrą ir biblioteką, o Vyriausybė – sporto muziejų. Tuo metu koncesininkas operuoja nacionalinį stadioną ir visus likusius objektus. Prie komplekso numatyta 1,6 tūkst. stovėjimo vietų automobiliams. Palyginimui, prie „Žalgirio“ arenos yra 400, o prie „Siemens“ arenos – 500 vietų.

Daugiafunkcio komplekso istorija prasidėjo dar 1984 metais, kai buvo paskelbtas konkursas stadiono projektui. 1987 metais statybos pradėtos, bet 1993 metais užkonservuotos. Idėja buvo bandoma atgaivinti 2008 ir 2014 metais, tačiau nesėkmingai.

Meras Remigijus Šimašius tikisi, kad tarybai pritarus, sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot mero, netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai.

Antradienį savivaldybė išplatino naujas projekto vizualizacijas.