Antradienį per svarstymą plenariniame posėdyje už tai numatantį projektą balsavo 50 parlamentarų, 17 buvo prieš, 26 susilaikė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto parengtame projekte taip pat siūloma padidinti minimalų mokesčio tarifą. Vietoje 0,3 proc. būtų taikomas 0,5 proc.
Šiuo tarifu siūloma apmokestinti gyventojų ir komercinės paskirties turto vertės dalį, viršijančią 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančią 300 tūkst. eurų.
Dabar įstatyme numatoma, kad turto dalis tarp 300 tūkst. ir 500 tūkst. eurų apmokestinama 1 proc. Dalis virš 500 tūkst. eurų apmokestinama 2 proc. Tačiau savivaldybės gali taikyti ir didesnius tarifus.
Neįgalų vaiką arba tris ir daugiau vaikų auginantiems asmenims neapmokestinamoji riba mažinama nuo 286 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų.
„Sumažinus fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomą neapmokestinamąjį dydį, padidės gyventojų, kuriems atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, skaičius.
Tačiau kartu nekilnojamojo turto apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kadangi platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingesnį poveikį būsto kainų kintamumui, kuris tiesiogiai susijęs su finansų sistemos stabilumu – todėl siūlomi pakeitimai prisidėtų ir prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo“, – rašoma ankstesnės projekto versijos aiškinamajame rašte.
Seimo narė Vida Ačienė posėdyje sakė 150 tūkst. eurų riba yra kompromisinis variantas, nes anksčiau buvo siūloma 100 tūkst.
„Tai yra teisės aktas, kuris prisideda prie socialinės atskirties mažinimo“, – tvirtino ji.
Tuo metu Seimo narys Mykolas Majauskas pastebėjo, kad pagal dabartinį variantą dėl pakeitimo bus surenkama vos 2 mln. eurų per metus.
„Ar dėl to verta erzinti visuomenę?“, – svarstė jis.
Jei Seimas pakeitimus priimtų, jie įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
