Vos spėja statyti
„EIKA“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda LB konferencijoje skaitydamas pranešimą teigė, kad šiemet Vilniuje buvo fiksuojami istoriškai didžiausi būsto pardavimai, kurie, lyginant su pernai, augo 45 proc.
„Šiemet Vilniuje bendrai rinkoje yra parduoti 5 tūkst. butų, tai mes paskaičiavome, kad šiuo metu yra fiksuojamas apie 500 butų pardavimo per mėnesį Vilniuje greitis“, – sakė jis ir skaičiavo, kad iki metų pabaigos bendrai jų skaičius gali pasiekti ir 6 tūkst.
„Jei tai tęsis, greitai matysime, kad vystytojai nebespėja pirkti sklypų ir statyti būstų. Pirkėjai yra aktyvesni už vystytojus“, – sakė M. Žibūda, o kalbėdamas, kas yra pagrindiniai naujo būsto Vilniuje pirkėjai, juos, kaip parodė „EIKA“ surinkti duomenys, išskyrė į 7 tipus.
„Pirmasis – vienišas asmuo, taip pat – poros, šeimos su vaikais, investuotojai ir trys mažesni segmentai – kai vaikai būstą perka tėvams, tėvai perka vaikams ir įmonės, kurios perka komercines patalpas“, – vardijo jis.
M. Žibūda teigė, kad labiausiai dominuojantis tipas, kalbant apie klientus, yra investuotojai, kurie būstą iš bendrovės perka siekdami vėliau jį išnuomoti, tačiau pastebima, kad sparčiai mažėja būstus perkančių vienišių ir daugėja porų.
„Visos kitos kategorijos yra tame pačiame lygmenyje“, – sakė jis ir pridūrė, kad investuotojai ir šeimos įprastai perka brangesnį būstą ir vis mažiau dairosi į ekonominius variantus.
„Tap pat yra skirtingi dalykai, ką tėvai būstą perka vaikams ir vaikai tėvams.
Tėvai vaikams perka tikrai gerą, brangų būstą, o vaikai tėvams – ekonominį būstą“, – aiškino M. Žibūda ir bendrai kalbėjo, kad 2019 m. net pusė visų sandorių bendrovėje buvo atliekami iš nuosavų, o ne skolintų lėšų ir jos daugiau yra investuojamos į prestižinį, o ne ekonominius būstus.
„Dabar žmonės nusprendžia, kad jiems reikia brangesnės klasės būsto dėl santaupų saugumo, nes būsto unikalumas duos geresnį saugumą“, – pridūrė jis.
Per 4 metus būstas brango 20 proc.
„Hanner“ direktorius Algimantas Laurinavičius LB organizuotoje konferencijoje kalbėjo apie veiksnius, kurie skatina NT rinką.
Pirmasis dalykas, kurį jis pažymėjo, buvo augantys atlyginimai.
„Tai reiškia, kad didėja gyventojų galimybė įpirkti būstą.
A.Laurinavičius taip pat pateikė pavyzdį, kuriame teigė, kad jeigu laikytume, kad vidutinis būstas yra turintis 50 kv.m., tai „Hanner“ duomenimis, dviejų vilniečių šeimą, kurie gauna vidutinį atlyginimą sostinėje (930 Eur), gali sau leisti įpirkti būstą, kurio vienas kv.m. kainuoja 3 tūkst. Eur ir yra priskiriamas prestižiniui ir kainuoja 150 tūkst. Eur.
Kalbėdmas apie kainų kilimą, vadovas atkreipė dėmesį, kad rinkai keičiantis keičiasi ir kai kurios kainų dedamosios. Tarkime, kaip dėstė, apie 30 proc. būstų bendrovės yra parduodami su apdaila, kuri kelia NT kainą, taip pat svarbu, kad šiandien pastebima tendencija, kada gyventojai gyventi keliasi į miestų centrus, o tai reiškia ir brangesnį NT.
„Dar vienas veiksnys, skatinantis rinką, yra vis dar žemos būsto kredito palūkanos, kurio siekia apie 2,4 proc“, – sakė jis ir lygino, kad prieškriziniu laikotarpiu palūkanos buvo pakilusios net iki 6 proc. Taip pat jis užsiminė ir apie gyventojų skaičiaus augimą Vilniuje.
Prie NT rinką pristabdančių veiksnių jis įvardijo atsakingą komercinių bankų skolinimo politiką, didelę būsto pasiūlą. Pasak jo, rinkos likvidumas šiandien išlieka aukštas – 9 mėn., kas reiškia, kad per tiek laiko gyventojai rinkoje galėtų išpirktų visus būstus.
„Mes rinką laikome subalansuota ir joje jokių disbalansų nematome“, – tvirtino jis.
Kritikavo dėl kainų kilimo skaičiavimų metodikos
Pasak NT analitiko, įmonės „Real Data“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus, skaičiai, susiję su šiemet fiksuojamu vienu istoriškai didžiausiu būsto pardavimų augimu, atitinka tuos, kuriuos mato ir jo valdomos įmonės ekspertai.
„Mintis tik ta, kad vystytojai skaičiuoja statistiką, kai didžioji dauguma projektų dar yra statomi ir vyksta išankstiniai pardavimai, susitarimai dėl pirkimų, rezervacijos, yra projektų, kad už kelis tūkstančius eurų tau vystytojas tą butą rezervuoja ir laiko tau parduotu, o „Registrų centraas“ statistiką skaičiuoja kitaip, ten šių duomenų nesimato, nes jie juos mato tik tada, kai pardavimas yra įforminamas oficialiai.
Visgi žmonės tikrai drąsiai perka iš brėžinių, o kai su kai kuriais projektais yra ir taip, kad vystytojai dar net neturi statybos leidimo, o žmonės jau pradeda rezervacijas ir taip stipriai pasitiki rinka, kad net rezervuojasi butus dar negavus statybos leidimo“, – komentavo jis ir įspėjo. Kaip teigė, gyventojams reikėtų nepamiršti, kokia situacija buvo susiklosčiusi užėjus sunkmečiui.
„Pagrindinę riziką matyčiau bankų finansavimo fronte, nes apie du trečdaliai būstų, kurie perkami sau, o ne investicijoms, yra perkami su paskola. O labai daug kas priklauso, ar yra galimybė gauti kreditą, nes bankų skolinimas gali būti toks, koks yra dabar, tačiau per praėjusią krizę bankai buvo užsukę paskolų kranelius, o žmonės nebegalėjo gauti paskolų. Tada NT kainos krito 40-50 proc. Tai šioje vietoje rizika yra nuolat“, – sakė A. Antanavičius.
Paklaustas, ką mano apie NT kainų kilimą, kuris, kaip buvo teigiama LB konferencijoje, 2019 m. buvo 7 proc., analitikas sakė nesantis toks tikras dėl nurodyto procento.
„Iš dalies ne visada yra teisinga traktuoti jų kilimą arba pigimą žiūrint į kainų indeksą, kuris yra skelbiamas. Kažkodėl pas mus yra tokia konstanta ir niekas nebekelia klausimo iš ko indeksas susidaro. Jeigu jis pakyla 6 proc., visi sako, kad būsto kainos tiek ir kilo, nors gali būti visiškai atvirkščiai. Kainos gali būti visiškai nepakitusios, bet indeksas gali būti padidėjęs“, – kalbėjo jis ir pateikė pavyzdį. Jo teigimu, jei suaktyvėja būsto pirkimas miestų centruose, kurių vertė yra didesnė, dėl to automatiškai kyla ir indeksas, tačiau tai dar nereiškia, kad būstai brango.
„Tai tas pats, kas pasakyti, kad pabrango mėsa, nes vietoj prastesnės perku filė ar lašišą“, – sakė ekspertas.
Taip lengvai pasakyti, ar būsto kainos šiemet kilo, jis sakė negalintis, bet tikino skaičiavęs, kad kainos galėjo didėti apie 2-3 proc., priklausomai nuo segmentų.
