Leidimas duotas kitai įmonei

Pylimo g. 12 adresu verda statybos. Ten, kaip pasakojo kaimynystėje gyvenantis Vitalijus, šiandien galimai neteisėtai yra statomas daugiabutis.

Į DELFI kreipęsis vyras aiškino, kad formaliai vienas bendras sklypas šiandien yra padalintas į dvi dalis, kurių viena priklauso valstybei, arba kitaip, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kita, dėl kurios statybų šiandien ir kyla bėdų, yra privati ir teisiškai priklauso įmonei KŪB „Diamona Baltic Development Pylimo“. Tiesa, svarbu, kad NŽT minėtą sklypo dalį yra išnuomojusi gyventojų bendrijai, kuriai ir atstovauja Vitalijus.

Problemos, kaip tikino gretimo namo pirmininkas, prasidėjo praėjusių metų lapkritį, kai greta bendrijos esančiam privačiam sklypui buvo gautas statybų leidimas, kurį iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo ne ta įmonė, kuriai dabar priklauso sklypas, tačiau gyvenamųjų namų projekto užsakovė bendrovė UAB „Naftos standartas“.

„Savivaldybė negalėjo jokiais būdais išduoti statybos leidimo, nes statybos leidimai yra išduodami tik žemės sklypų savininkams arba asmenims, kurie žemės sklypą valdo panaudos, nuomos atveju.

Šiuo atveju, sklypo savininkas yra komanditinė bendrovė KŪB „Diamona Baltic Development Pylimo”, o statybos leidimas išduotas asmeniui, kuris niekaip nėra susijęs su tuo sklypu ir nėra jokių duomenų, kad bendrovė „Naftos standartas“ yra žemės sklypą išsinuomavęs ar valdo panaudos sutartimi. Tai reiškia, kad tai yra niekinis sandoris“, – komentavo ir gyventojų bendrijai atstovaujanti advokatė Danutė Puzirauskienė.

Su gyventojais nesuderino

Vitalijaus teigimu, ne mažiau svarbu, kad Vilniaus miesto savivaldybė statybos leidimą įmonei išdavė net neinformavusi gyventojų apie planuojamus statinius, mat statant tris vienbučius, kaip ir buvo teigiama įmonės, leidimas nebūtinas, tačiau kaip pastebėjo gretimo namo pirmininkas, galiausiai sklype šiandien statomas pastatas toli gražu ne vienbučiai namai.

„Statybų techniniame reglamente yra taip, kad jei yra statomas daugiabutis, tai yra ypatingas statinys, todėl jis reikalauja aplinkinių gyventojų pritarimo, o jei tai yra atskiri namai, jo nereikia. Tai jie paėmė, tą daugiabutį popieriuje suskaldė į tris namus ir parašė, kad tai trys vienbučiai namai, kad nereikėtų mūsų pritarimo“, – sakė jis ir pridūrė, kad statinys turi bendras konstrukcijas, stogą, bendrus garažus ir net bendrą cokolinį aukštą.

Vitalijus taip pat pabrėžė, kad anksčiau šioje privataus sklypo teritorijoje stovėjo apleista pašiūrė, kuri buvo 31 kv.m. ploto, o dabar, kaip sakė, dengiantis rekonstrukcijos darbais, ten išdygs daugiau nei 400 kv.m. ploto statinys.

Visgi, kaip teigė, NŽT Vilniaus savivaldybei davė sutikimą, kad nesilaikant 3 metrų atstumo nuo sklypo greta bendrijos išsinuomoto sklypo būtų statomas statinys, tačiau nurodė vieną sąlygą - tai turi neprieštarauti trečiųjų asmenų interesams.

„Tai reiškia, kad kalba eina apie mus. Įdomu, kodėl į tai nebuvo atsižvelgta ir mūsų neatsiklausta. Su mumis niekas nieko nederino“, – svarstė Vitalijus ir tikino, kad čia atsakomybę jau turėtų prisiimti Vilniaus miesto savivaldybė.

„Savivaldybė, prieš išduodama statybos leidimą, su žemės savininku, t.y. NŽT, turėjo bendrijos nariams išsiųsti pranešimus, kad planuojama statyti namą.

Tai - reglamentuota įstatymo, tačiau su gyventojais niekas nieko nesuderino, todėl sakoma, kad savivaldybė statybos leidimo išduoti negalėjo, nes neturėjo tinkamai parengto NŽT sutikimo“, – teigė advokatė D. Puzirauskienė.

Pasak vyro, minėtas sklypas šiandien net neturi savo priėjimo ir privažiavimo prie teritorijos, nes iš visų pusių jį supa kiti sklypai, o įmonė negavo jokio leidimo naudotis bendrijos teritorija, kirsti jos kiemą ar gatvę.

„Mes neprieštaraujame, kad ten būtų statomas namas, tačiau suderinkite su mumis, kad visiems būtų gerai“, – sakė Vitalijus ir pateikė pavyzdį.

„Įsivaizduokite, kad jūs išsinuomojate butą, o paskui paaiškėja, kad kažkas per jį vaikščios, nes buto savininkė jam leido“, – pyko jis.

Vyksta teismai

Vyras sakė, kad šiandien pagrindinė bėda yra ta, kad priešais gyventojų namus iškils didžiulis pastatas, kuris pablogins gyvenimo sąlygas, mažės automobilių parkavimo vietų.

„Įsivaizduokite, kaip vietoj mažos pašiūrės viduryje kiemo išauga daugiabutis namas senamiestyje“, – sakė jis.

Šiandien gyventojai sako teisybės ieškantys ir teismuose. Jie susivieniję į teismą padavė Vilniaus miesto savivaldybę dėl to, kad, gyventojų nuomone, ši neteisėtai ir nesuderinusi su gyventojais įmonei išdavė statybos leidimą.

„Juk statytojas irgi gavo statybos leidimą, reiškia, jie ne prie ko. Juk jei jį gavo, tai ir stato, bet stato, nes jį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento skyrius“, – kartojo Vitalijus ir tikino, kad teismo bus reikalaujama panaikinti statybos leidimą, o jei jis bus panaikintas, namas turės būti nugriautas.

Savivaldybė: statybos vyksta teisėtai

DELFI susisiekė ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Gautuose atsakymuose buvo teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi nuoseklios pozicijos, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai.

„Statybos leidimo dokumentacijos derinimo metu minimo žemės sklypo dalies savininkė buvo UAB „Naftos standartas“, kuri ir kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Pabrėžtina, kad teisės aktai numato galimybę vykdyti statybos darbus ir statybos užbaigimo procedūras pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą net ir pasikeitus statytojui (užsakovui), tad šiuo atveju žemės sklypo dalies savininku tapus KŪB „Diamona Baltic Development Pylimo“, nėra pagrindo teigti, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas netinkamam subjektui”, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Kolkaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad statybos leidimas buvo išduotas remiantis pateikta projektine dokumentacija, kurioje, be kita ko, ir NŽT sutikimas.

„Pastebėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri atlieka valstybinę statybos priežiūrą, patvirtino, kad pažeidimų išduodant statybos leidimą nenustatyta”, – teigė ji.

Išdėstė kitus faktus

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „JUREX” advokatas Artūras Vaišvila, teisme atstovaujantis bendrovėms UAB „Naftos standartas“ ir KŪB „Diamona Baltic Development Pylimo“, DELFI pateikė ir savo versiją bei faktus.

Jis pasakojo, kad toje vietoje, kur dabar vystomas projektas, nuo 1940-ųjų stovėjo du statiniai – gyvenamasis ir ūkinis pastatai, o statyba, kurios tikslas perstatyti statinį, yra laikoma statinio rekonstrukcija, todėl jai yra taikomi ir rekonstravimui keliami reikalavimai.

„Taip pat, kaip reikalauja teisės aktai, darbų vykdymui buvo gauti žemės sklypo bendraturčio –valstybės, atstovaujamos NŽT sutikimai dėl rekonstrukcijos darbų vykdymo žemės sklype”, – sakė advokatas.

Taip pat jis pažymėjo, kad nei gyventojai, nei bendrija nėra žemės sklypo bendrasavininkai ir/ar valdytojai, kaip numato teisės aktai, todėl jų sutikimo gauti nereikėjo.

„Projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu kaip to reikalauja teisės aktai.

Pagal teisės aktų reikalavimus, teisė būti statytoju įgijima ir šios teisės turėjimas nėra siejamas išimtinai tik su nuosavybės teisės į žemės sklypą ir statinius turėjimu. t. y. tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą, teisės aktai nereikalauja būti žemės sklypo ar jo dalies savininku”, – aiškino jis.

Taip pat advokatas A. Vaišvila tikino, kad tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymuose, tiek rekonstravimo projekte aiškiai yra nurodyta, kad yra suprojektuoti ir statomi trys vienbučiai gyvenamieji namai, kurie neturi bendros sienos, kiekvienas namas turi savo laikančias kolonas ir atskirus pamatus po jomis, visų trijų namų stogai vienas nuo kito atskirti, t. y. namų stogai nėra vientisi, taip pat visi namai turi atskirus įėjimus iš lauko, atskiras laiptines, neturi bendro naudojimo patalpų ir pan.