Būsto nuomos pajamas gaunantys gyventojai šiandien turi du pasirinkimus: mokėti kintamą GPM priklausomai nuo pajamų arba įsigyti verslo liudijimą. Sprendimas paprastai priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Pavyzdžiui, 2019 metais įmoka už verslo liudijimą nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas Vilniaus mieste sudaro 684 eurus. Todėl jį įsigyti apsimoka tada, kai mėnesinės nuomos pajamos yra didesnės nei 380 eurų. Kitu atveju labiau apsimoka sumokėti GPM.
Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, lygtis keistųsi.
Adekvatesnis apmokestinimas
Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekto lydraštyje nurodoma, kad pokyčiai reikalingi siekiant adekvatesnio pajamų apmokestinimo lygio, kai vieną gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos verslo liudijimą įsigiję gyventojai nuomoja nemažą skaičių gyvenamųjų patalpų.
„Nustatomas ribojimas, kad atskiras fiksuoto dydžio pajamų mokestis įsigijus verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpoms nuomoti mokamas už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą, įregistruotą (registruotiną) Nekilnojamojo turto registre, t. y., pavyzdžiui, nuomojant du nekilnojamojo turto objektus, reikės įsigyti du verslo liudijimus“, – rašoma dokumente.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2018 metais gyvenamosios paskirties patalpų nuoma su verslo liudijimu vertėsi 8 632 asmenys, bendrai gavę 85,5 mln. eurų pajamų.
Pensininkų skurdas
Pajamų iš NT nuomos (išskyrus verslo liudijimus) 2018 metais gavo 61 930 asmenų. Bendra suma – 173 mln. eurų.
Šiuo metu apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos, siekiančioms per metus 35 tūkst. eurų ir daugiau, efektyvusis GPM tarifas sudaro 15 proc., mažesnėms apmokestinamosioms pajamoms taikomas mažesnis efektyvusis GPM tarifas (nuo 5 iki 15 proc.).
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė su darbo santykiais nesusijusias pajamas (iš turto pardavimo, iš turto nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio) apmokestinti 20 proc. tarifu.
Prezidentūros parengto įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad, įgyvendinus pokyčius, Valstybės ir savivaldybių biudžetai 2020 metais gaus 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 metais – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų pakeitus individualios veiklos mokesčių tvarką).
„Siūloma sumažinti nepagrįstus atotrūkius tarp skirtingų gyventojo pajamų rūšių apmokestinimo ir padidinti valstybės biudžeto pajamas, reikalingas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti (sparčiau, nei numatyta, didinant bazinę pensiją).
Prognozuojama, kad siūlomi mokesčių pakeitimai sumažins paskatas aukštesnes pajamas uždirbantiesiems selektyviai rinktis pajamų išmokėjimo formą siekiant minimizuoti mokesčius dėl šiuo metu egzistuojančių pajamų mokesčių tarifų atotrūkių.
Siūlomi pakeitimai padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias siūloma skirti spartesniam ir ekonomiškai pagrįstam bazinės pensijos didinimo procesui įgyvendinti, siekiant sumažinti senyvo amžiaus žmonių skurdą (pensininkai, pasiekę skurdo rizikos lygį, – 41,7 proc.)“, – rašoma dokumente.
Seimas spalio 17 dieną po pateikimo pritarė šiems pasiūlymams, tačiau jie dar nėra priimti.
Nuguls smulkiesiems
Prezidento pasiūlymams nepritaria konservatorius Mykolas Majauskas, užregistravęs pakeitimą, kuris grąžintų šiuo metu galiojančią tvarką.
VMI duomenis išanalizavęs Seimo narys DELFI sakė, kad kintamą GPM tarifą proporcingai nuo gautos pajamų sumos dažniausiai renkasi mažesnes pajamas gaunantieji.
„Pagal verslo liudijimą mokesčiai fiksuoti metų pradžioje neatsižvelgiant į pajamų dydį, todėl dažniausiai renkasi didesni žaidėjai“, – dėstė jis.
M. Majauskas teigė, kad Prezidentūros siūlomas mokestis nuguls ant mažiausias pajamas deklaruojančių asmenų.
„90 proc. deklaravusiųjų gauna iki 420 eurų nuomos per mėnesį. Toks sprendimas taip pat gali paskatinti šešėlį, kuris yra suprantamai didesnis tarp nuomojančių mažesnį turtą ir trumpesnį laikotarpį“, – sakė jis.
Patrauklumas mažės, bet palaiko
Registrų centro duomenimis, per devynis 2019 metų mėnesius Lietuvoje parduota 4,4 tūkst. investicinių butų, tai yra 21 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Daugiausia tokių butų Vilniuje – 1 192, Kaune – 780, Klaipėdoje – 378.
Ar mokestiniai pasiūlymai gali numalšinti gyventojų ūpą investuoti į NT? Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sakė, kad taip.
„Bet koks mokesčių didinimas mažina investicijų patrauklumą. Akivaizdu, kad siūlomi pakeitimai turėtų neigiamos įtakos rinkai.
Tačiau iš esmės pritariu, kad būtų keičiama verslo liudijimų tvarka. Yra nemažai situacijų, kai žmogus išsiperka vieną verslo liudijimą, o turi ne vieną butą. Tai nėra tas atvejis, kai valstybė negali susirinkti pajamų mokesčio“, – DELFI sakė jis.
Tačiau V. Plunksnis abejojo dėl didesnio GPM tarifo.
„Palaikyčiau poziciją, kad nuoma nelabai skiriasi nuo kitų veiklų. Tai nėra kirpykla ar dar kas nors, kur pajamas lengva slėpti. Palaikyčiau: gavai pajamas, turi mokėti GPM, o tarifo klausimas – kita diskusija.
Dabar vykdantis plačią veiklą mokėjo santykinai mažą tarifą, o bendrai – kapitalo pajamų didinimas... Sakyčiau, reikia judėti tuo keliu, kad būtų mažinama veiklos formų ir išimčių, o ne tarifai didinami“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė, kad būsto nuomotojai netruks pasiskaičiuoti, kokia veiklos forma – individuali veikla ar verslo liudijimas – 2020 metais jiems apsimokės labiau.
DELFI skaičiavimu, jei abu mokestiniai pasiūlymai įsigaliotų, o Vilniaus miesto savivaldybė nekeistų verslo liudijimo kainos, jį įsigyti apsimokėtų gaunant didesnes nei 285 eurų mėnesines pajamas iš vieno buto.
V. Plunksnis dar svarstė, kad dėl pokyčių gyventojai greičiausiai nepabėgtų į šešėlinę ekonomiką.
„Jei žmogus turi 5 butus, tai akivaizdu, kad visuose juose negyvena. Valstybė turi visus duomenis. Taip, įmanoma, kad dalis nueis į „šešėlį“, bet ne „raketų mokslas“ tai sukontroliuoti“, – sakė jis.
Registrų centro duomenimis, po 5 butus Lietuvoje turi 1 218 namų ūkių, 4 butus – 3 939, 3 butus – 23 419, 2 butus – 134 951, 1 butą – 820 858 namų ūkiai.
