Praėjusią savaitę R. Šimašius paskelbė, kad Šnipiškės pagaliau pribrendo labai dideliems teigiamiems pokyčiams.

Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

Antradienį laidoje DELFI 11 A. Antanavičius prisiminė, kad dar prieš metus svarstė apie tai, kad ši Vilniaus vieta yra patraukli investicijoms.

„Nemažai investicijų krypsta ten, konvertuojami seni pastatai, sklypai. Miestas planuoja naujas gatves, kurios pagerina susisiekimą. Patrauklumas atsiranda didesnis.

Istorija rodo, kad bet kurioje vietoje – ar tai būtų Vilnius, ar kiti miestai, ar atskiri mikrorajonai, kur didesnis patrauklumas – ten auga nekilnojamojo turto kainos. Todėl ankstesni pirkėjai išlošia iš to, kad surizikuoja, nusiperka pradinėje stadijoje.

Tokia buvo prielaida. Manau, ji pildosi. Aišku, metai nėra daug, bet pažiūrėjus, kiek naujų projektų prasidėjo per metus, kiek dar planuojama – apie 30 proc. ateities kranų Vilniuje, statybų bus nukreipta į Šnipiškes per artimiausius 12–24 mėnesius“, – sakė jis.

Ketvirtas kartas

Savo ruožtu D. Pocevičius teigė, kad į planuojamus pokyčius žiūri ironiškai.

„Tai ne pirmas bandymas kardinaliai pertvarkyti rajoną, kuris folklore įgijo Šanchajaus pavadinimą“, – sakė jis.

Pašnekovas pasakojo, kad Šnipiškių istorija siekia XIX amžiaus pabaigą.

„Visas gyvenimas koncentravosi piečiau Konstitucijos prospekto, o šiauriau buvo tuščios erdvės, laukai, pievos. Tik XIX amžiaus pabaigoje ėmė rastis lūšnelės, namukai. Tik vėliau užsistatė šis rajonas.

Tai truko iki 1967 metų, kai buvo padarytas didelis projektas – naujas Žalgirio mikrorajonas. Garsi architektė Birutė Kasperavičienė, prisidėjusi prie visų naujų mikrorajonų (Žirmūnų, Lazdynų ir kitų) projektavimo, padarė projektą 30 tūkst. gyventojų. Tuo metu paskaičiuota, kad medinukuose gyvena apie 6 tūkst.

Tačiau projektas sustojo, 10 metų praėjo. Apie 1979 metus jis buvo atnaujintas, antrą kartą visa žiniasklaida prabilo. Bus užstatyta 5, 9 ir 12 aukštų pastatais. Tada buvo labai madinga architekto Algimanto Nasvyčio išpuoselėta idėja – kad Vilniaus namų aukštingumas banguotų, pakartotų 7 ar daugiau kalvų.

Projektas vėl sustojo. Tada prieš pat Sąjūdžio pradžią vėl atsiranda ta pati idėja – 1989 metais. Kalbama, kad tie namukai bus nugriauti, bus sustatyta naujos kartos stambiaplokščiai namai ir t.t.

Visi trys projektai sustojo dėl tos pačios priežasties – ilgametis meras Algirdas Vileikis aiškina, kad norėjo iškeldinti visus gyventojus, siūlė butus naujuose rajonuose, bet ne visi sutiko. Paskui paskaičiavo, kad prisižadėjo labai daug. Išlaidos ėmė viršyti bet kokias protingas ribas dėl nežmoniškų iškeldinimo išlaidų“, – laidoje sakė D. Pocevičius.

Darius Pocevičius

Sustabdytų tik krizė

Ar pokyčiai Šnipiškėse sustos ir šį kartą? A. Antanavičius teigė, kad taip atsitikti gali tik vienu atveju – jei prasidėtų krizė.

„Dabar konversija vyksta ne dėl to, kad valdžia sugalvojo, o pati rinka. Yra kainų lygis, sklypų savininkai gerokai labiau motyvuoti parduoti turtą ir už gautus pinigus nusipirkti adekvatų ir gal ne vieną būstą geresnėje vietoje.

Dabar privatininkai „valgo“ teritoriją. Žalgirio gatvė susitvarkė prieš 3 ar 4 metus, kampuose rekonstravosi objektai. Dabar prie Kernavės gatvės juda reikalai. Prie Linkmenų jau kelis metus vyksta konversijos.

Sklypų yra nemažai supirktų, todėl procesas turėtų tęstis. Vienintelis dalykas, kuris gali sustabdyti – jei ateitų krizė. Tada tikrai daug kas sustotų, nes pastatai statosi tik tada, kada yra pirkėjai ir juos galima realizuoti“, – sakė jis.

„Realdata“ vadovas dar pridūrė pasigendąs savivaldybės informacijos apie mokyklas ir darželius.

„Miestas kol kas daro tik viena koja, nes padaryti gatves yra tik dalis darbo. Net ir dabartiniams gyventojams infrastruktūra yra perkrauta“, – sakė A. Antanavičius.