Seimo narė Aušrinė Armonaitė pasiūlė nuo 2020 metų panaikinti valstybės ar savivaldybių valdomam turtui taikomą nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą.
Ji sako, kad valstybė turėtų atsisakyti savo neefektyviai valdomo nekilnojamojo turto – jį parduoti bei sumažinti išlaikymo sąnaudas, ir tik vėliau galvoti apie gyventojų nekilnojamojo turto ženklesnį apmokestinimą.
Septintą kadenciją Seime dirbantis ir visada Biudžeto ir finansų komitetui priklausantis liberalas Kęstutis Glaveckas sako, kad turto apmokestinimas būtų prasmingas tik jei dalis jo būtų privatizuota.
„Iš vienos kišenės paimtume ir į kitą perdėtume. Tam, kad valstybinės institucijos sumokėtų tą mokestį, jos reikalautų iš biudžeto daugiau pinigų. Reikia dalį to turto funkcijų privatizuoti, atskirti ir gal tik tada kalbėti apie mokestį“, – BNS sakė K. Glaveckas.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad tas mokestis galėtų būti taikomas kaip tam tikra drausminanti priemonė.
„Bet tam reikia, kad Finansų ministerija labai įtemptai skirtų ir asignavimus institucijoms, kad nebūtų taip, kad institucija sako: atsirado mokestis, duokite ir pinigų jam. Bet jeigu tu gautum tik tiek asignavimų, kad laikytum turto tik tiek, kiek jo minimaliai reikia, tada nereikalingas turtas iškeliautų į pardavimą ar kitą panaudojimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, dabar biudžetinėms įstaigoms „neskauda tą turtą turėti“.
„O kad skaudėtų jį turėti, nebūtina įvesti mokestį, užtenka neduoti jo išlaikymui asignavimų“, – teigė komiteto vadovė.
A. Armonaitė taip pat, beje, siūlo parduoti 10 proc. šiuo metu valstybei priklausančio turto – pastatus ir patalpas.
Pasak jos, jeigu tai pavyktų, kasmet būtų sutaupoma apie 20 mln. eurų šio turto išlaikymo sąnaudų, o biudžetas pasipildytų vienkartinėmis pajamomis.
A. Armonaitės duomenimi, pernai buvo parduoti 417 valstybei nereikalingi NT objektai, 2017 metais – 289.
„Tai leido valstybei sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. eurų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti 8,2 mln. eurų pajamų“, – skaičiuoja ji.
2018 metų pabaigoje valstybinės institucijos ir biudžetinės įstaigos valdė apie 10,3 mln. kvadratinių metrų NT, jo išlaikymas kainavo apie 167 mln. eurų, o likutinė vertė sudarė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.