Projektą vystanti bendrovė „Hanika“ 1,1 hektaro sklypą su „Viešnagės“ poilsinės pastatu įsigijo praėjusių metų liepą iš bendrovės „Gaumista“ – po to, kai ši sudarė taikos sutartį su Palangos miesto savivaldybe dėl keletą metų trukusių teisinių ginčų. Savivaldybė tuomet sutartimi įsipareigojo įregistruoti teritorijos detalųjį planą, suderinti projektą, o savininkai – plėtoti poilsio paskirties projektą.

Naujųjų projekto vystytojų užsakymu šiuo metu rengiamas poilsio namų techninis projektas, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak „Hanikos“ direktorės Eglės Gorelienės, ankstesnių sklypo savininkų taikos sutartimi su savivaldybe suderintos projekto sąlygos bus ne tik visiškai įgyvendintos, bet ir pagerintos.

Poilsinė VIEŠNAGĖ
Foto: Organizacijos archyvas

Projekte visiškai atsisakoma antžeminių automobilių stovėjimo vietų, kurios pagal 2016 m. patvirtintą detalųjį planą būtų užėmusios beveik 1700 kv. metrų. Vietoj to po senuoju poilsinės pastatu bus įrengta požeminė dviejų aukštų aikštelė 66 automobiliams. Parinkti tam kokybiškiausius sprendinius ir skirti trečiadienį pradėti geologiniai tyrimai.

„Mums tai kainuos brangiau, tačiau leis užtikrinti, kad apželdinta sklypo dalis siektų ne suderintus 50 proc., o padidėtų net iki 70 proc.“, - sako E. Gorelienė.

Anot jos, buvusių poilsinės savininkų ir savivaldybės taikos sutartyje leidžiama šalinti 18 menkaverčių medžių. Tačiau naujieji projekto vystytojai planuoja sumažinti šias apimtis ir vietoj 14 lapuočių medžių pasodinti sklype 30 pušų, ne mažesnių kaip 6 metrų aukščio.

Planuojama, kad iš viso teritorijoje bus keturi pastatai, kurių bendras plotas sieks 3300 kv. metrų, o aukštingumas neviršys trijų aukštų – kaip buvo ir iki šiol.

Poilsinė VIEŠNAGĖ
Foto: Organizacijos archyvas

E. Gorelienė užtikrino, kad nebus keičiama ir pastatų paskirtis poilsiui.

„Viešnagės“ poilsio namus projektuoja žinomas architektas Donatas Rakauskas.

Šio architekto Palangoje suprojektuoti „Eglės apartamentai“ šiemet pelnė prestižinį – geriausio metų poilsio būsto objekto – apdovanojimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“. Konkurso komisija vienu iš projekto išskirtinumų pabrėžė architekto rastą galimybę darniai integruoti objektą į esamą gamtinę aplinką – pušynus.