DELFI prieš kurį laiką rašė apie tai, kaip lietuviai taupo pradiniam įnašui. Viena publikacijai kalbinta pašnekovė pateikė pavyzdį, kai dėl skirtumo tarp būsto kainos ir vertės reikėjo ieškoti papildomų 10 tūkst. eurų.
„Būsto kainos dabar labai užkilusios ir turto vertinimas dažnai būna mažesnis“, – sakė ji. Tačiau kalbinti bankų atstovai tokių tendencijų nepastebi.
Skiriasi iki 10–15 proc.
SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnis paaiškino, kad suteikdami būsto kreditus bankai vadovaujasi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais, todėl kredito ir nekilnojamojo turto santykį apskaičiuoja remdamiesi įkeičiamo nekilnojamojo turto verte arba kaina priklausomai nuo to, kuri iš jų yra mažesnė.
„Jei suteikiama ne visa paskolos suma, likusią dalį paskolos gavėjas turi padengti savomis lėšomis. Atvejų, kai į banką kreipiamasi finansavimo įsigyti būstą, kurio vertė ir kaina reikšmingai skiriasi, nėra daug.
Tendencijos, kad jų daugėtų, taip pat nepastebime, – sakė jis. – Kita vertus, būsto rinkos vertės ir kainos skirtumas iki 10–15 proc. yra gana įprastas tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai perkamas turtas yra nestandartinis, o vietovėje, kurioje jis yra, nėra kitų palyginamųjų sandorių. Ar dėl turto vertinimo metodologijos ypatumų.“
V. Žagūnis dar sakė, kad atvejai, kai skirtumas tarp būsto kainos ir jo vertės yra reikšmingas ir paskola dėl to nesuteikiama, yra reti.
„Paskola gali būti nesuteikiama, jei kyla restitucijos rizika. Ji atsiranda, kai juridinis asmuo parduoda turtą nepagrįstai pigiai (pigiau nei rinkos vertė) ir galimai tokiu būdu padaro žalą įmonei. Jei įmonė bankrutuotų, bankroto administratorius, peržiūrėjęs įmonės vardu atliktus sandorius, gali pareikalauti tokį pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu“, – pasakojo pašnekovas.
SEB mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius pateikė pavyzdį, kai perkamo būsto kaina yra 90 tūkst. eurų, o jo nustatyta vertė – 80 tūkst. eurų, 15 proc. pradinis įnašas skaičiuojamas nuo 80 tūkst. eurų.
Įtakos sąlygoms neturi
„Swedbank“ atstovas žiniasklaidai Saulius Abraškevičius dėstė, kad maksimali būsto paskolos suma gali siekti 85 proc. nuo įsigyjamo ir bankui įkeičiamo būsto kainos arba vertės.
„Jei būsto kaina ir nustatyta vertė skiriasi, finansavimo suma skaičiuojama nuo mažesnės sumos. Tad modeliuojant tokį atvejį, jog būsto kaina yra 90 tūkst. eurų, o jo vertė siekia 80 tūkst. eurų, maksimali būsto paskolos suma tokiam būstui įsigyti gali siekti ne daugiau 68 tūkst. eurų. (skaičiuojama nuo vertės sumos)“, – paaiškino jis.
Pašnekovas dar sakė, kad skirtumą tarp pirkimo kainos ir būsto paskolos sumos klientas turi padengti savo lėšomis, šios lėšos negali būti skolintos.
„Mūsų banko praktika rodo, kad skirtumas tarp būsto kainos ir vertės neturi įtakos jokioms kitoms paskolos sąlygoms, įskaitant ir palūkanų normą“, – sakė S. Abraškevičius.
„Swedbank“ atstovas pridūrė, jog remiantis Atsakingo skolinimo nuostatais, tais atvejais, kai klientas siekdamas pagerinti gyvenimo sąlygas ketina keisti turimą būstą nauju, bankas gali taikyti ir didesnį finansavimo santykį.
„Pavyzdžiui, finansuoti 100 proc. būsto vertės arba kainos, priklausomai, kuri yra mažesnė. Tačiau klientas šiuo atveju privalo per ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį pardavęs turėtą būstą iš gautų lėšų padengti bankui dalį paskolos, atitinkamai sumažinant finansavimo santykį iki nustatyto dydžio, ne didesnio nei 85 proc.“, – sakė jis.
Atkreipia dėmesį dėl pinigų plovimo
„Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė taip pat nurodė, kad bankas teikia finansavimą nuo mažesnės pardavimo ir turto vertinimo sumos, o skirtumą turi padengti klientas.
„Kai matome ženklius skirtumus, atkreipiame dėmesį, ar nėra pinigų plovimo ar sukčiavimo požymių, vertiname kokios priežastys lemia tokius skirtumus ir priimame individualų sprendimą dėl finansavimo“, – pasakojo ji.
G. Bielskytė teigė, kad skirtumas tarp vertinimo ir kainos sutarties su banku sąlygoms įtakos neturi.
„Klientas nuosavomis lėšomis turės sudalyvauti ne tik 15 proc., bet ir sumokėti skirtumą tarp rinkos vertės ir kainos, bei bankui įrodyti, kad turi reikiamą pinigų sumą“, – apie lėšų poreikį tokiuose atvejuose aiškino „Luminor“ atstovė.
Ji sakė, kad nepaisant augančių būsto sandorių skaičių, didesnių pokyčių, kuriuos būtų galima pavadinti tendencijomis, nepastebima.
