„Festivalis šis yra trečias, kas trejus metus vyksta. Idėja – reikia bendruomenę ne tik miesto, bet apskritai visą, daugiau pritraukti prie pokalbio apie miesto plėtrą, nes žmonės architektūra domisi, kad va – čia namai, fasadai, daugiau nieko nežino iš tikrųjų. Bendruomenė dažniausiai architektūra susidomi, kai šalia ką nors pradeda kasti, nes būna tie pristatymai“, – apie „KAFe 2019“ festivalio idėją Eltai sakė G. Balčytis.

Vis dėlto organizatorius atkreipė dėmesį, kad laikai šiek tiek keičiasi – pasak jo, dideliais, bandomaisiais projektais bendruomenė po truputį pradeda domėtis.

„Bet iš principo, kaip bebūtų gaila, išprusimas architektūrinis yra nekoks“, – konstatavo architektas.

G. Balčyčio teigimu, festivalio tema yra ženklinantys – landmark pastatai, kurie daro įtaką miesto plėtrai bei kelia klausimus: ar jie kuria miesto tapatybę, ar ją griauna.

„Pas mus dažniausiai tie landmarkiniai pastatai suvokiami kaip dideli, iš visur matosi, o paskutiniu metu jie yra stikliniai. Nebūtinai taip turi būti, žinoma, bet dėl to mes tą temą ir pasirinkome – tikime, kad tie landmarkai gali būti visiškai nedideli ir visiškai ne stikliniai, bet jie kuria miesto dvasią ir juos visi žino“, – kalbėjo Kauno architektūros festivalio vadovas.

Vilniaus architektūriniai procesai iš dalies padiktavo ir mūsų festivalio kryptį, atskleidžia G. Balčytis. Anot jo, tai padeda žmonėms vystyti diskusiją.

„Šito festivalio temą padiktavo ir Vilniuje vykstantys procesai. Danielis Libeskindas suprojektavo didžiulį stiklinį pastatą Vilniuje, žvaigždė pasaulinė – mes neteigiam, kad jis geras, ar blogas, bet tai sukėlė dideles diskusijas tarp miestiečių“, – teigė ekspertas.

Pastatas-vaiduoklis „Britanika“, turėjęs tapti viešbučiu, tačiau taip ir likęs apleistas, pasak G. Balčyčio, neatitinka urbanistinės situacijos mieste.

„Kaune vienas iš tokių landmarkinių pastatų, kaip jie yra suprantami paprasta prasme, – šitas pastatas, kuris jau apie keturiasdešimt metų stovi nepastatytas, bet jis, sakyčiau, blogąja prasme landmarkas yra. Jis matosi iš visur, jis neatitinka tos urbanistinės situacijos savo masteliu, bet jį visi žino. Esu tikras, kad paklausus, niekas nepasakys, kad čia landmarkas yra, nes visi įsivaizduoja, kad tai yra labai geri pastatai. Ne, jokiu būdu“, – Eltai sakė G. Balčytis.

Tai, kad „Britanika“ vis dar stovi apleista, anot festivalio organizatoriaus, gali būti interesų šalių nesutarimas, tačiau, tvirtina architektas, visi būtų laimingi, jeigu pastatas kuo greičiau pasikeistų.

„Aš manau, kad nesvarbu, kokie yra kažkieno interesai, bet šito pastato likimas vis dėlto yra ne tik investuotojo rankose – yra ir miesto rankose. Jeigu miestas, savivaldybė, gyventojai ir žmonės galvoja, kad šitas pastatas vis dėlto nepuošia miesto, tai reikia padaryti viską, kad jis pasikeistų. Mano supratimu, visi būtų laimingi, jeigu tas pastatas kuo greičiau pasikeistų, o kaip bus – sunku pasakyti, nes jau dešimt metų, kas dvejus metus vis pasklinda kalbos, kad šitas pastatas bus griaunamas, bet nieko to dar neįvyko“, – pridūrė G. Balčytis.

ELTA primena, kad nebaigtą statyti viešbutį „Britanika“, kuris yra virtęs pastatu – vaiduokliu Kauno miesto savivaldybė ir pastato savininkas UAB „K26“ planuoja rekonstruoti – įmonė planuoja dar šiais metais pradėti pastato griovimo darbus. Naujo viešbučio statybos truktų apie pusantrų metų. Vis dėlto Kauno miesto savivaldybės taryba rugpjūčio mėnesį griovimo procesus pristabdė.