Tokiam piktnaudžiavimui kelią užkirsti nusprendė septyni Seimo nariai, tarp kurių – ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jie siūlo, kad statyboms reikėtų turėti ne mažiau nei 3 hektarų sklypą, t.y. šešis kartus daugiau, nei reikalaujama dabar.

Savo ruožtu Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rokas Mazuronis siūlo peržiūrėti visą panašių ribojimų tvarką.

Piktnaudžiauja lengvata

Ūkininko ūkio įstatyme šiuo metu yra lengvata, pagal kurią ūkininku užsiregistravęs asmuo gali pasistatyti sodybą nerengdamas detaliųjų planų. Vienintelis reikalavimas – kad sklypas būtų bent 0,5 ha (50 arų).

Liberalai Simonas Gentvilas, Juozas Baublys, konservatorius Kazys Starkevičius, socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir valstiečiai Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas bei K. Mažeika siūlo, kad reikalavimas būtų padidintas iki 3 ha.

Kaip rašoma jų projekto aiškinamajame rašte, nuo 2008 metų įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, atleidę ūkininkus nuo prievolės rengti detaliuosius planus kaimo teritorijoje ketinant statyti ūkininko sodybas, todėl minėta įstatyme nustatyta lengvata prarado aktualumą.

Rokas Mazuronis

„Priešingai, nei buvo tikėtasi, įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas sukūrė prielaidas masiniam piktnaudžiavimui – lengvata žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybą pradėjo naudotis ne tik tie ūkininkai, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla, bet ir gyvenamąjį namą ketinantys statyti asmenys, vaizdingose, rekreacijai tinkančiose ar nedideliu atstumu nuo miestų administracinių ribų esančiose kaimų teritorijose už santykinai nedidelę kainą įsigiję vos 0,5 ha ploto ribą siekiančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir turintys formalų ūkininko pažymėjimą“, – rašoma dokumente.

Kaip paaiškina R. Mazuronis, leidimas nerengti detaliojo plano naudingas tuo, kad leidžia gyvenamąjį namą pasistatyti ten, kur to padaryti kitaip būtų negalima.

„Per ūkininko sodybos statusą sprendžiami bendrojo plano klausimai, – DELFI sakė jis. – Yra apibrėžta, pavyzdžiui, Vilniaus rajone tai labai aktualu, kad didelės teritorijos yra žemės ūkio, be galimybės keisti į namų valdą – gyvenamąją. Toje vietoje vienintelė galimybė pasistatyti gyvenamąjį pastatą yra ūkininko sodyba.“

Kęstutis Mažeika

Specialistas aiškino, kad ten, kur viską galima išspręsti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, niekas nemato problemos ir visi daro detaliuosius planus.

„Bet yra vietų, kur negali to daryti, nes tai prieštarautų bendrajam planui, o jo taip lengvai nepakeisi“, – sakė R. Mazuronis.

Pašnekovas pridūrė, kad detaliojo plano parengimas kainuoja apie kelis tūkstančius eurų, todėl bendroje namo sumoje nesudaro labai daug.

Daugiausiai aplink Vilnių

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2018 metų sausio 1 dieną Lietuvoje registruoti 122.539 ūkininkų ūkiai. Daugiausiai ūkių buvo Vilniaus apskrityje – 17.204, Kauno apskrityje – 16.553, Utenos apskrityje – 13.115. Šie ūkiai sudarė beveik 40 proc. visų užregistruotų ūkių.

Vidutinis ūkio dydis Lietuvoje 2018 metais buvo 9,37 ha. Palyginimui, Vilniaus apskrityje – tik 5,8 ha.

Apibendrinama, kad Lietuvoje vyrauja maži ūkiai: 30,05 proc. sudaro ūkiai, kurių plotas nuo 1 iki 3 ha, 21,05 proc. – ūkiai, kurių plotas yra nuo 5 iki 10 ha, 18,35 proc. – ūkiai, kurių plotas 3–5 ha.

„Neįtvirtinus įstatyme reikalavimų, užtikrinančių, kad lengvata galėtų pasinaudoti tik realiai žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys, pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, draudžiantis objektyviai nepateisinamas privilegijas teikti tam tikrai asmenų grupei, taip pat vyksta chaotiškas neurbanizuotų ir neurbanizuojamų, žemės ūkio veiklai ar rekreacijai tinkančių teritorijų užstatymas, prarandama galimybę užtikrinti urbanistinę kokybę ir tikėtis darnios plėtros“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Kartais užtenka ir 3 ha

Dokumente dar pažymima, kad nedidelių (iki 3 ha) žemės ūkio apskrities žemės sklypų plotų pakanka tik tam tikroms žemės ūkio veikloms.

„Pavyzdžiui, bitininkystei, žvėrelių ūkiams, specializuotoms žemės ūkio sritims (gėlių ir dekoratyvinių medelių, uogų, prieskoninių žolių, vaistažolių) putpelių, sraigių, sliekų, grybų ir pan. auginimui, ir joms vykdyti reikalingų pagalbinio ūkio statinių (paukštidžių, avidžių, šiltnamių, žemės ūkio produkcijos sandėlių ir kt.) statybai. Tokių statinių statybos galimybė reglamentuota Statybos ir Žemės įstatymuose, o ne keičiamame įstatyme“, – teigia pasiūlymo autoriai.

Namo statybos
Foto: Shutterstock

Savo ruožtu Seimo Teisės departamentas pastebi, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ūkininko sodyba gali būti statoma žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 3 ha.

„Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ir iki 3 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotų pakanka vykdyti tam tikrai žemės ūkio paskirties veiklai.

Todėl kyla abejonių, ar ūkininkai, faktiškai užsiimantys žemės ūkio veikla mažesniuose kaip 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose nebūtų diskriminuojami lyginant su didesniuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose žemės ūkio veikla užsiimančiais ūkininkais, nes jie neturėtų teisės tokiomis pačiomis sąlygomis jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype statyti ūkininko sodybos“, – svarsto parlamento teisininkai.

Tuo metu Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacijos direktorius R. Mazuronis dar pridūrė, kad padidinus reikalavimą sodybai iki 3 ha, gali būti pažeisti mažesnius sklypus turinčių asmenų teisėti lūkesčiai.

„Jei turi sklypą su 0,5 ha nusipirkęs prieš 10 metų. Ten nieko dar nepastatyta, kaimo plėtros projektas neparengtas, tai priėmus įstatymą, niekas jo nebepatvirtins“, – DELFI sakė jis.

Siūloma, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos. Projektams dėl kurių buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis ir pradėtoms statyboms jis negaliotų.