Buvo vos keletas baldų
Pastaruoju metu nekilnojamo turto (NT) portaluose vis dažniau galima rasti skelbimų, kuriuose nuomai siūlomi itin mažos kvadratūros butai.
Nors atrodo, kad 10-15 kv.m. bute arba kitaip – viename nedideliame kambaryje, būtų itin sunku sutalpinti virtuvę, miegamą lovą bei vonios kambarį, nuomotojams išradingumo netrūksta.
Štai, pavyzdžiui, viename NT skelbimų portale siūloma išsinuomoti 11 kv.m. mikro-butą, esantį Vilniaus Ateities gatvėje, o už jo nuomą mėnesiui prašoma 98 Eur.
Iš publikuotų nuotraukų ir kambario gale esančio nedidelio lango galima matyti, kad butas, greičiausiai, įkurdintas daugiabučio rūsyje, tačiau jame yra ir nedidelė virtuvėlė bei vonios, tiksliau, dušo kambarys, kuris, tiesa, net neturi durų ir nuo pagrindinio kambario yra atskiras tik dušo užuolaida.
Tiesa, įdomu, kad šiame bute esančius baldus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, mat iš kambaryje pastatytų baldų be virtuvės ir keleto lentynų galima matyti tik viengulę sofą-lovą, ant sienos pakabintą veidrodį bei sulankstomą kėdę.
Tiesa, DELFI susisiekė ir su šį butą išsinuomoti siūlančiu NT brokeriu, tačiau suteikti daugiau informacijos jis atsisakė.
Pagyveno dvi dienas
O štai vilnietis Justas pasakojo viename iš tokių butų net gyvenęs, tiesa, kaip sakė, neilgai, vos porą dienų.
Vasarą dirbdamas Nidoje vaikinas sakė ieškojęsis buto nuomai Vilniuje ir viename skelbimo portalų jo akį patraukęs 13 kv.m. butukas Naujamiesčio mikrorajone.
„Butas iš nuotraukų man labai patiko. Už mėnesį nuomos jie prašė 260 Eur, o man tai pasirodė ir pakankamai gera kaina. Jis buvo visas naujai sutvarkytas, įrengtas“, – atsiminė Justas.
Pats būdamas Nidoje ir telefonu susisiekęs su buto nuomotoja vaikinas pasiklausinėjo, kad butas iki šiol būdavo nuomojamas tik trumpalaikei nuomai, tačiau šeimininkė sugalvojo kiek pakeisti nuomos profilį ir jį pradėti nuomoti ir ilgesniam terminui.
„Mes telefonu susitarėme dėl visko, aš jai pervedžiau užstatą, vėliau grįžau į Vilnių pasirašyti sutartį. Tiesa, grįžęs buto neapžiūrėjau“, – toliau sakė Justas ir labai gerai atsiminė tą dieną, kuomet pirmą kartą įžengė pro naujo 13 kv.m. buto duris.
„Į naują butą atvykau su visomis savo tašėmis. Butas buvo anksčiau buvusiose Lietuvos pašto administracinėse patalpose, kurios dabar yra paverstos tokiomis studijomis.
Atidarėm duris, o aš buvau šoke. Didžiausias šokas man buvo, kad kambario miegama lova, kai reikia, yra atverčiama. Tai atrodo gerai, bet vakare, kai nori eiti miegoti ir atsiverti lovą, jos galas remiasi į orkaitę ir šaldytuvą. Tarkime, tu negali naktį atsidaryti šaldytuvo ir pasiimti kažko“, – pasakojo vaikinas ir tokį nuotykį atsiminė su šypsena.
„Kai atvykau, man net netilpo į kambarį mano dėžės ir visi maišai. Man atrodo, kad ta šeimininkė buvo nusipirkusi 26 kv.m. butą ir tiesiog jį pavertė dviem mikro-butais po kambarį. Ten buvo virtuvėlė, skalbimo mašiną, tualetas, dušo kabina“, – dėstė jis.
Visgi šiame 13 kv.m. bute jis pasakojo išbuvęs vos dvi dienas.
„Pirmą naktį išmiegojau kaip ir gerai. Atsikėliau, išėjau į darbą, bet paskui sekmadienį atsikėlęs supratau, kad nenoriu čia gyventi. Jaučiau tokį suspaudimo jausmą, mane pradėjo ten slėgti, prieš tai gyvenau 49 kv.m. bute“, – sakė jis ir pasakojo, kad tada net nebuvo išsikrovęs visų savo daiktų.
Susitaręs su nuomotoja Justas teigė atgavęs sumokėtą užstatą, tačiau, kaip sakė, daugiau tokiam eksperimentui nebesiryžtų.
„Vėliau susiradau 52 kv.m. butą, dar didesnį, nei gyvenau prieš tai", – juokėsi jis.
Mauricas: rinką reikėtų reguliuoti
Kad tokių mikro-butų paklausa šiandien išties nemaža patvirtino ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, nors tokia nuomos idėja lyg ir gera, visgi rinkai reikėtų didesnio tokio būsto statybos rinkos reguliavimo.
„Toks būstas, pirmiausia, yra skirtas studentams arba jauniems specialistams, kurie dar nėra sukūrę šeimos arba kurių poreikiai yra minimalūs kalbant apie būstą.
Tačiau nereikia galvoti, kad ta karta gyvens tokiame būste visą gyvenimą, tikrai ne. Tai yra laikinas sprendimas, todėl nereikėtų tokių būstų leisti mėtyti bet kur, kur papuola.
Tai turėtų būti tam tikri projektai, kuriuose, idealiu atveju, visi būstai būtų būtent tokio tipo, nes toks chaotiškas vystymasis užprogramuos konfliktą tarp gyventojų, kurie gyvens erdvesniuose butuose su šeimomis ir tarp tų mikro-butų, kuriuose gyvens jaunimas su visiškai kitais poreikiais, kitu triukšmo lygiu“, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, jeigu jau turima iliuzijų, kad kiti žmonės tokiuose būstuose gali gyventi visa gyvenimą, tuo atveju reikėtų pasirūpinti ir atitinkama infrastruktūra.
„Tada reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi tam tikros tvarkos, tarkime, užtikrinamos automobilio parkingo vietos, viešoji infrastrutūra“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Dažniausiai gyvena po vieną
NT brokeris Edgaras Jaselionis pasakojo, kad kiek erdvesnius 15–20 kv.m. būstus dažniausiai nuomojasi tie žmonės, kurie nori šiek tiek privatumo arba ta žmonių grupė, kuri centas prie cento taupo savo nuosavam būstui.
„Dar yra ta kategorija, kuri tiesiog nori pernakvoti, nes dirba Vilniuje ir jiems reikia kažkur praleisti 3-4 naktis per savaitę. Važinėti neverta, nepatogu, tai išsinuomoja.
Būna, ir užsieniečiai domisi, bet į juos žiūrime atsargiai. Jie atvažiuoja, paskui išvyksta, tad jiems yra taikomos griežtesnės sąlygos “, – DELFI teigė jis.
15-20 kv.m būstų nuomos kaina, anot E. Jaselionio, svyruoja nuo 150 iki 250 Eur, o juose įprastai gyvenama po vieną asmenį.
„Jei butas jau 25 kv., tada dar būna, kad apsistoja pora“, – sakė jis.
Tiesa, kaip pasakojo, tokie mažesni buteliai dažniausiai būna įkurti bendrabučiuose, tačiau teigė, kad šiuo metu už Vilniaus yra renovuojamas ir didelis pastatas, kuris bus pritaikytas tokiam apgyvendinimui, o butai bus po 18 kv.m.
„Paklausa yra didelė, Vilnius auga“, – sakė NT brokeris.
