Įsigijo vidutinio amžiaus pora

2016-ųjų vasarį, kuomet D. Grybauskaitė įsigijo 16 arų sklypą „Pašilių parko“ kvartale, dar nieko nebuvo. Tušti žemės sklypai – taip atrodė bendra teritorija, tiesa, apart nutiesto asfaltuoto privažiavimo bei kai kuriems sklypams jau parengtų komunikacijų.

Tada dėl tokios neeilinės kaimynystės viršun stiebėsi ir aplinkinių sklypų kainos, tačiau po trijų mėnesių, Prezidentei pardavus sklypą, burbulas sprogo.

Šiandien vaizdas Pašilių parko kvartale jau visai kitoks. Vietoje žalios pievos čia aplink statomus namus zuja statybininkai, daugumoje sklypų vyksta intensyvios statybos, gausu sunkiosios statybų technikos.

Galima matyti, kad namų, kuriuose jau gyvenama, čia kol kas nedaug, vos pora, o pats kvartalas kol kas jokia tvora neužtvertas. Tik atvykus į jį, svečius ir gyventojus pasitinka ir plevėsuojančios trys vėliavos.

Visgi užkalbinti šalia vieno iš namų besidarbuojantys vyrai, paklausti, kuris sklypas buvo Prezidentės, noriai ranka rodo į patį kraštinį, esantį šalia miško.

„Štai čia, tas šone“, – daug į kalbas nesileisdamas sakė vienas.

O sklype – ir namas išdygęs. Tiesa, ne D. Grybauskaitės, o tų, kam ji jį pardavė. Kaip pasakojo prie mūsų priėjęs būtent šiame sklype statomo namo darbų vadovas Valdas, sklypą iš Prezidentės įsigijo vidutinio amžiaus pora ir dabar čia statosi būstą.

„Jis ir bus dviejų aukštų. Stogo betrūksta“, – rodydamas į namą sakė jis.

Kadangi pats sklypas – kampinis, erdvė aplink, panašu, bus labai privati dėl visai šalia esančio miško. Iš vienos pusės, kaip galima matyti ir DELFI užfiksuotuose kadruose, kaimynai namo statybas jau beveik baigę, tačiau kitoje pusėje darbai tik įpusėję.

Kalbos kaime prislopo

Pašiliuose gyvenantis Tomas Lapė DELFI pasakojo, kad šiandien kaimas laikosi neblogai. Jo teigimu, gerėjant infrastruktūrai ir susisiekimui su miestu gyvenvietė plečiasi, joje daugėja nuosavų namų.

Apie tai, kad kaime turėjo įsikurti ir Prezidentė, pasak T. Lapės, bendruomenė šiandien jau nebekalbanti.

„Manau, žmonės jau spėjo užmiršti, kad sklypą buvo nusipirkusi Dalia Grybauskaitė. Sklypą ji turėjo labai trumpai“, – pasakojo gyventojas ir teigė, kad daugelis jau tada suprato, kad D. Grybauskaitė jį pardavė siekdama išvengti potencialaus interesų konflikto dėl netoliese tada dar tik planuoto žvyro karjero atsiradimo.

Pasak jo, Pašilių bendruomenė aktyviai savo teises dėl to tebegina teisme, ginčydama nepagrįstus su karjero įkūrimu susijusius sprendimus.

Paklaustas, ar, jo nuomone, šiandien gyvenvietėje kas būtų pasikeitę, jei Prezidentė visgi nebūtų pardavusi įsigyto sklypo, vyras sakė nemanantis, kad D. Grybauskaitė būtų atnešusi pokyčių.

T. Lapė dar 2016-aisiais sakė, kad bendruomenė, sužinojusi apie tai, kad neteks gyventi šalia Prezidentės, nei nuliūdo, nei nenuliūdo.

„Yra kaip yra. Čia nėra jokių asmeniškumų. Toks moralinis išdidumo jausmas lygtais buvo sukirbėjęs, bet yra kaip yra“, – tada DELFI sakė jis.

Dėl žvyro karjero bylinėjasi teisme

Kaip vieną iš priežasčių, kodėl D. Grybauskaitė nusprendė parduoti savo sklypą, jos patarėja Daiva Ulbinaitė anskčiau DELFI buvo įvardijusi kaip siekį išvengti potencialaus interesų konflikto.

Tada buvo galima suprasti, kad Prezidentė nenori turėti įtakos bręstančiam ginčui tarp Pašilių bendruomenės ir karjerą eksploatuoti ketinančios įmonės.

T. Lapė pasakojo, kad apie karjero planus Pašilių bendruomenė visiškai atsitiktinai sužinojo dar 2016 metais, tačiau jau tada įmonė UAB „Skaldenis“ buvo gavusi visus pritarimus bei suderinusi įrengimus pradėti eksploatuoti žvyro karjerą, esantį visai šalia kaime gyvenančių žmonių namų.

„Vienas namas apskritai turėjo atsidurti prie pat karjeros ribos“, – pasakojo T. Lapė ir sakė, kad bendruomenė tada nedelsiant kreipėsi į į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) išvadą, pagal kurią buvo nuspręsta jog karjerui įrengti poveikio aplinkai vertinimas nėra reikalingas. Bendruomenė teismą laimėjo.

Kai jau atrodė, kad viskas susitvarkys, anot T. Lapės paaiškėjo, kad Lietuvos geologijos tarnyba šio leidimo nepanaikino ir ginčas dėl jo pripažinimo negaliojančiu vis dar tebėra teisme.

„Per tą laiką, kol tebėra bylinėjamasi, UAB „Skaldenis“ pastangomis AAA vėl priėmė analogišką išvadą, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, todėl ir ji yra apskųsta teismui, joks sprendimas dėl to dar nėra priimtas“, – apie kilusias problemas dėl karjero pasakojo gyventojas.

Šiandien minėta įmonė jau kasa žvyrą Pašilių prieigose, maždaug 200-300 metrų nuo kai kurių namų, o pats karjeras yra visai netoli Molėtų plento kelio, kuris šiai dienai dar ir rekonstruojamas.

Vienas kelią remontuojančių statybininkų patvirtino, kad karjere iškastas žvyras ir yra naudojamas kelio rekonstrukcijos darbams. Tiesa, panašių įtarimų turėjo ir T. Lapė.

„Žvyras nėra vežiojamas per pagrindinį kaimo kelią, tačiau nežinome, ar to nebus ateityje.

Manome, kad karjerą skubama atidaryti ir eksploatuoti taip skubiai ir nepaisant nustatytų procedūrų todėl, kad šiuo metu žvyras reikalingas Molėtų plento tvarkymo darbams, o vėliau poreikio tokiam lokaliam karjerui gali ir nelikti“, – sakė gyventojas.

Žemės kainos didėjo kartais

DELFI primena, kad dar 2016-aisiais Pašilių kaime nusipirkusi žemės sklypą, kuriame ketino statytis namą ir jame gyventi pasibaigus kadencijai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo sukėlusi tikrą šurmulį.

Buvo teigiama, kad sužinojus apie tokią neeilinę kaimynystę kaime kilo ir kitų sklypų kainos, o pirkėjai kvartalo teritoriją tiesiog graibste graibstė.

„Kiek pamenu, kad kai buvo pranešta apie Prezidentės pirkinį, stipriai sukruto spekuliantai, kurie puolė supirkinėti dar laisvus sklypus.

Ypatingai didesnius žemės ūkio paskirties su tikslu keisti jų paskirtis, sudalinti namų valdomis ir pardavus uždirbti nemenką pelną. Pamenu, kad iki šios informacijos paviešinimo kai kurie žemės ūkio paskirties sklypai ilgai kabojo skelbimuose ir niekam jų nereikėjo, bet kilus ažiotažui jie visi buvo greitai supirkti.

Kai kuriais atvejais pavyko gauti ir didesnę kainą, nes norinčių atsirado daugiau nei vienas“, – apie prieš keletą metų vykusius įvykius rinkoje pasakojo „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius.

Arnoldas Antanavičius

Jo skaičiavimais, iki Prezidentės pranešimo apie įsigytą sklypą, žemės ūkio sklypai Pašilių kaime kainavo 7-8 tūkst. Eur už hektarą, o pati rinka buvo labai neaktyvi – vos vienas kitas sandoris per metus.

„Dar prieš D. Grybauskaitės pranešimą rinkos aktyvumas šoktelėjo kartais, o kartu su aktyvumu ir kainos. Matyt, kažkas jau suuodė apie būsimą kaimynę ir nusprendė užsidirbti.

Pirmieji sandoriai 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje buvo sudaryti už vidutiniškai 10-11 tūkst. Eur už hektarą, o prieš Prezidentei pranešant, kad pardavė sklypą, paskutiniai sandoriai buvo sudaryti už beveik 20 tūkst. Eur už hektarą“, – sakė jis.

Visgi, kaip tikino, po pranešimo, kad Prezidentė nebegyvens Pašilių kaime, burbulas sprogo, o rinkos aktyvumas vėl grįžo į anksčiau buvusį lygį.

Tada Prezidentė sklypą buvo įsigijusi iš bendrovės „Forteka“ ir už paklojusi 50 tūkst. Eur. Vėliau, už tokią pačią kainą sklypas buvo parduotas fiziniams asmenims.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)