DELFI sulaukė skaitytojo Algirdo laiško, kuriame vyriškis pasipiktino, kad imdamas būsto paskolą privalėjo pirkti ir draudimą. Kaip rašoma laiške, vyrui buvo netikėta, jog imdamas paskolą ir už ją mokėdamas palūkanas, dar papildomai turės atriekti keliasdešimt eurų ir už draudimą, kuris jam visiškai nebūtinas.
„Aš jokios naudos čia nematau, tik bankas čia naudą gauna. Pats save apsidraudė mano pinigais“, – rašė pasipiktinęs vyras, nenurodęs konkretaus banko.
Išties Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Edita Giedraitė patvirtina, kad kredito davėjai pagal LR Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą turi teisę reikalauti iš vartotojo sudaryti įkeičiamo nekilnojamojo turto draudimo sutartį. Tačiau gyventojas gali rinktis, ar sutartį sudaryti su kredito davė pasiūlyta draudimo įmone, ar kita.
Nauda bankui, bet nauda ir klientui?
Nors sumokama draudimo suma ir nedidelė, tačiau kai kuriems atrodo, kaip neatsiperkanti, nes tikimybė, kad išties šios paslaugos prireiks – nedidelė. Viešojoje erdvėje galima rasti apibūdinimų, kad būsto paskolų draudimas iš tikrųjų yra būdas apsaugantis banką ar kredito uniją, iš kurių buvo paimta paskola, jeigu paskolą paėmęs klientas nebeturi galimybių jos grąžinti bei parduodamo būsto vertė tampa mažesne už suteiktą paskolą.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius DELFI komentuoja, kad tokiu draudimu siekiama, jog įvairios galimos nelaimės ir kitokios rizikos (gaisras, vandentiekio avarija ir t. t.), kurios galėtų paveikti būsto vertę, sukeltų kuo mažiau nuostolių. Grąžinęs paskolą bankui, asmuo gali pats spręsti, ar toliau drausti savo būstą.
„Draudimas skirtas apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Kiekvienas esame laisvas rinktis arba nesirinkti šios priemonės. Būsto draudimo kaina priklauso nuo statinio pobūdžio bei vertės, pasirenkamų rizikų bei draudimo bendrovės, kurioje draudžiama, laikotarpio ir kt. Svarbu įsidėmėti, kad nekilnojamojo turto objektas draudžiamas turto atkūrimo (statybos) verte, o ne turto pirkimo–pardavimo kaina. Dėl konkrečių draudimo sąlygų ir draudimo įmokų reikėtų teirautis būsto draudimo paslaugą teikiančių bendrovių“, – informuoja M. Zalatorius.
Tvirtinama, kad ir pačiam paskolą pasiėmusiam bei už draudimą mokančiam asmeniui yra nauda. Jeigu vis dėlto jam tektų susidurti su tokiais nuostoliais, su kuriais būtų finansiškai sudėtinga susidoroti, draudimas padėtų. Ypač tuo atveju, jeigu būsto iš viso nebeliktų, bet vis dar turėtų grąžinti paskolą už tą būstą.
„Jei kažkoks įvykis įvyksta, turtas nuniokojamas ir prarandamas, tai paskola bankui liktų, o turto nebeliktų. Žmogus pakliūtų į rimtas problemas. Tai bankas kaip ir apsidraudžia, kad neturėtų problemų su tuo žmogumi, ir tas pats žmogus yra saugus, kad esant tokiems įvykiams neturės problemų“, – DELFI sako VšĮ „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.
Nekilnojamojo turto (NT) analitikas prideda, kad dėl to ruošiantis imti paskolą iš esmės reikės atsidėti šiek tiek daugiau įmokoms, tačiau tai nebus reikšmingos sumos.
Gali pasiūlyti apsidrausti ir gyvybę
Kalbinti ekspertai nurodo, kad imant būsto paskolą gali prireikti ne tik būsto draudimo, bet ir gyvybės draudimo. Kaip teigia M. Zalatorius, prievolės įsigyti gyvybės draudimą, imant paskolą, nėra, tačiau bankai tai rekomenduoja padaryti.
„Pasirūpinęs papildomu draudimu klientas galės būti ramus, kad, ištikus nelaimei ar kitiems neplanuotiems įvykiams, jo ir jo šeimos neužgrius papildoma finansinė našta ir klientas galės grąžinti paskolą. Pavyzdžiui, būsto paskolos gavėjo sunkios negalios ar net mirties atveju ši papildoma apsauga užtikrintų finansinių įsipareigojimų įvykdymą, nes kredito likutis būtų padengtas draudimo bendrovės lėšomis“, – paaiškina jis.
Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė prideda, kad gyvybės draudimas dažnai pasiūlomas tiems, kurių profesijos – pavojingos.
„Ar privalomas yra vienoks ar kitoks draudimas, sprendžia bankai pagal esamas situacijas. Būsto draudimas imant būsto paskolą yra privalomas, o gyvybės draudimas yra siūlomas kaip papildomas produktas ir bankai matydami rizikas, pavyzdžiui pavojingą profesiją, gali reikalauti apsidrausti gyvybę. Manau, kad šie draudimai yra natūralus ir reikalingas dalykas žmonėms ir vertinčiau teigiamai šias apsaugas. Tačiau nėra gerai, kai vis dar išgirstame atvejų, kai pasiūlomos geresnės sąlygos jeigu imamas papildomas banko draudimo produktas, o bankai taip elgtis jau nebegali“, – sako jis.
Nekilnojamojo turto analitikas A. Antanavičius nesutiktų, kad draudimas yra naudingesnis bankui, o ne pačiam žmogui. Jis pats rekomenduotų pasinaudoti ne tik būsto draudimo, bet ir gyvybės draudimu.
„Yra atvejų, kai šeima pasiima kreditą, bet vienas iš sutuoktinių žūva ar tampa nedarbingu dėl kokio nelaimingo atsitikimo. Tuomet šeima netenka pajamų, nebegali aptarnauti paskolos, o ji didelė, nukrenta turto vertė, nebegali parduoti, tampa situacijos įkaitais. Jei būtų gyvybės draudimas, kuris kompensuotų šiuos praradimus, būtų galima uždaryti klausimą su banku ir nebeturėti rūpesčių. Pilna istorijų internete, kai žmonės daug metų vargsta, skelbia asmeninius bankrotus, vien dėl to, kad nebuvo draudimo arba jis buvo per mažai sumai ir jo nepakako. Tada banko reikalavimai yra, paskolos tebėra, o pajamų ir galimybių nėra. Manau, kad tai teisingas dalykas, apsaugantis abi sandorio puses“, – teigia jis.
