Vilties, kad nesibaigiantys ginčai dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiuose pagaliau baigsis, suteikia neseniai įregistruotos Civilinio kodekso pataisos. Jomis siekiama teisingiau reglamentuoti mokesčių rinkimą už bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą.
Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi mūsų šalies įstatymais nusivylęs Darius Bendikas. „Tokie įstatymai skaudina ir žeidžia“, - sako vyras. Jis įsigalėjusią praktiką, kai už daugiabučio namo balkonų renovaciją turi mokėti net tie gyventojai, kurie balkono iš viso neturi, vadina absurdiška.
Mirė nesulaukusi teismo sprendimo
D. Bendikas gedi. Daugiau nei prieš mėnesį mirė jo mama Aniceta Bendikienė. Moteris gyveno Klaipėdoje, viename iš S. Daukanto gatvėje esančių daugiabučių. Paskutiniais gyvenimo metais moteriai dar teko bylinėtis teismuose, mat ji nesutiko mokėti už atliktą balkonų renovaciją. Tokio pasipriešinimo priežastis paprasta - A. Bendikienė gyveno pirmajame namo aukšte, kuriame nėra nė vieno balkono.
„Pats daugiabutis, kuriame gyveno mama, nebuvo renovuotas. Nuspręsta suremontuoti tik balkonus, taip pat sutvarkyti stogelį, esantį virš įėjimo. Už pastarojo remontą mama sutiko mokėti, bet kodėl ji turėjo mokėti už balkonų remontą? Beje, jai paskaičiuota suma už renovaciją ne tokia ir maža - siekė gerokai per tūkstantį eurų. Absurdiška.
Suprantu, kad mokėtų už sutvarkytą kiemą, namo stogą, fasadą, už tai, kuo tikrai naudojosi. Arba būtų bendras balkonas, į kurį galėtų patekti viso namo gyventojai. Bet dabar niekaip nesuprantu, kodėl mes turime mokėti už kaimynų balkonų renovaciją?“ - esama situacija stebėjosi D. Bendikas.
Daugiabučio namo administratoriui UAB „Danės būstas“ išieškoti pinigus iš A. Bendikienės teko per teismą. Beje, teismas buvo nepalankus moteriai. Šiemet sausio 22-ąją priimtas sprendimas, kad A. Bendikienė už balkonų remontą skolinga 1 177 eurus. Taip pat jai priteistos ir 5 proc. siekiančios metinės palūkanos.
„Mama teismo nutarties nesulaukė, mirė anksčiau. Net nežinau, ar dabar, kai jos nebėra, galime teismo nutartį skųsti. Kita vertus, suvokiu, kad teismas niekuo dėtas, jis vadovaujasi įstatymais. Bet gal laikas juos tobulinti? Arba turėtų būti inicijuoti įstatymų pakeitimai, arba daugiabučių namų administratoriai turėtų lanksčiau vertinti esamą situaciją ir pinigus už renovaciją skirstyti atsižvelgdami į tai, kiek kas naudojasi ta bendrąja nuosavybe“, - svarstė D. Bendikas.
Vyras sakė suvokiantis, kad jis dabar neturi kitos išeities - teks apmokėti likusią skolą už nesančio balkono remontą.
„Belieka juokauti, kad teks prašytis pas aukštesniuose aukštuose gyvenančius kaimynus, kad leistų pasidėti kibirėlį raugintų kopūstų...“ - bandė juokauti D. Bendikas, nors, pasak jo, ši absurdiška situacija labiau graudi nei juokinga.
Nebent patys gyventojai susitartų
UAB „Mano būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis tikino, kad namo administratorius neturi galimybių kitaip traktuoti daugiabučio namo balkonų, nei yra nustatyta įstatyme.
Tačiau esą patys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai galėtų susitarti ir daugiabučio namo patalpų savininkų daugumos sprendimu patvirtinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, nustatydami jame konkrečius balkonų naudotojus.
„Remdamasis tokiu patalpų savininkų daugumos sprendimu ir patvirtintu bendrojo naudojimo objektų aprašu administratorius turėtų teisę skirstyti išlaidas už balkonų remontą tik balkonus naudojantiems pastato bendraturčiams.
Jis priminė, kad daugiabučio namo balkonų laikančiąsias konstrukcijas, balkonų aptvėrimus kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus apibrėžia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis.
Kiti nesipriešino?
Komentuodamas konkretaus aprašyto daugiabučio istoriją, P. Ugianskis tikino, kad ginčas į teismą persikėlė tik su viena kliente.
„Kadangi balkonų būklė buvo prasta, buvo organizuota daugybė daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimų, kuriuose buvo nuosekliai paaiškintas tokių darbų būtinumas, taip pat priežastys. Didžioji dalis namo gyventojų suprato, kodėl būtina remontuoti balkonus, todėl atlikus darbus tik keli daugiabučio namo bendraturčiai paprašė papildomos informacijos dėl balkonų remonto darbų. Na, o ginčas iš esmės liko tik su viena iš bendraturčių„, - teigė UAB „Mano būstas“ atstovas.
Tačiau panašių ginčų kyla ne taip ir retai.
Pasak P. Ugianskio, dažniausiai gyventojai ginčijasi dėl daugiabučio namo šildymo sistemos remonto išlaidų, kai šios išlaidos paskirstomos visiems daugiabučio namo bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie naudojasi daugiabučio namo šildymo sistema, ar ne.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu išsamiai pasisakė dar 2009 m., konstatuodamas, kad daugiabučiame name butų ir kitų patalpų savininkai yra ne tik konkrečios namo bendrojo naudojimo sistemos naudotojai, bet kartu ir šios sistemos bendraturčiai, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas už bendrojo naudojimo šildymo sistemos remontą.
Vis dėlto iki šiol nuo daugiabučio namo bendrojo naudojimo sistemos atsijungę atskirų patalpų savininkai, atlikus daugiabučio namo šildymo sistemos remontą, kvestionuoja savo pareigą prisidėti prie bendrosios nuosavybės išlaikymo“, - pasakojo UAB „Mano būstas“ atstovas.
Vertina dvejopai
Pasiteiravus, ar ši bendrovė palaikytų idėją, kad mokesčiai už bendro naudojimo patalpų priežiūrą turėtų būti diferencijuojami, P. Ugianskis svarstė, kad kai kuriais atvejais tai būtų racionalu.
Dalį jų atleidus nuo pareigos prisidėti prie vienos iš daugiabučio namo dalių išlaikymo (pvz., kaip šiuo atveju balkono), kiti savininkai taip pat pagrįstai norėtų atsisakyti nuo kitos dalies, kuria jie nesinaudoja (pvz., rūsyje esančios elektros instaliacijos, rūsio apšvietimo remonto), dėl ko nuolat daugiabučiame name kiltų ginčai tarp bendraturčių.
Žiūrint iš kitos pusės, galimybė paskirstyti išlaidas už laiptinėje esančių pašto dėžučių keitimą ne proporcingai turimam buto plotui, o pagal laiptinėje esančių butų kiekį ar už laiptinės aukšto remontą tik to aukšto bendraturčiams atitiktų protingumo principus“, - svarstė P. Ugianskis.
Susimoka už kylančią buto kainą
Daugiabutyje gyvenančių kaimynų ginčai, kam reikia mokėti už stogą, jei jis ne virš tavo galvos, arba už liftą, jei gyveni pirmame aukšte, gana dažnai aprašomi viešojoje erdvėje. Pasiryžus renovacijai šie ginčai neretai virsta nesibaigiančiomis rietenomis.
Vis dėlto Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų vyresnysis teisininkas Algirdas Glodenis mano, kad dabartinė tvarka yra teisinga.
„Juk gyvenant daugiabutyje daug kuo nepasinaudoji tiesiogiai. Pavyzdžiui, penkto aukšto gyventojai turi virš galvos stogą. Jei jis prakiūra, žemesniuose aukštuose gyvenantys kaimynai nejaučia diskomforto, bet juk logiška, kad už stogo remontą moka visi gyventojai“, - svarstė A. Glodenis.
Jis akcentavo, kad butų ir kitų patalpų gyventojai turi rūpintis ne tik savo nuosavybės teise valdomais plotais, tačiau ir bendru daugiabučio turtu: namo konstrukcijomis, sienomis, stogu, inžinerinėmis sistemomis, bendro naudojimo patalpomis, koridoriais, holais, palėpėmis, rūsiais, balkonais.
Už balkono remonto darbus turi mokėti net tie gyventojai, kurie balkonų neturi. Mat laikomasi nuostatos, kad išorinė balkono dalis ir jį laikančios konstrukcijos - bendroji namo dalis ir mokesčiai už jų remontą skirstomi proporcingai.
„Gyventojai turėtų suprasti, kad po renovacijos pasikeičia namo išvaizda, tad savaime pabrangsta ir tame name esantys butai.
Tad jei balkonų netvarkytų, negražintų namo fasado, nebūtų tokio rezultato. Juk po renovacijos kyla visų tame name esančių butų kaina, ir tų, kurie balkono neturėjo“, - svarų argumentą, kodėl visi gyventojai turėtų prisidėti prie daugiabučio fasado renovacijos, pateikė A. Glodenis.
Siūlymas
Prieš keletą savaičių buvo išplatintas pranešimas, kad parlamentaras Linas Balsys įregistravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekia teisingiau reglamentuoti mokesčių rinkimą už bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą.
„Siūlau Civilinį kodeksą pataisyti taip, kad bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo kaštai būtų proporcingai paskirstomi tarp gyventojų pagal jų iš turimos dalinės nuosavybės gaunamą naudą. Pavyzdžiui, pirmojo aukšto gyventojai negauna jokios naudos iš lifto, nebent leistųsi į požeminį garažą. O gyvenantys devintajame namo aukšte gauna didžiausią naudą iš lifto, nes juo kasdien daug naudojasi. Būtų logiška, kad jiems tektų ir didesnė liftų išlaikymo našta. Tokia kaštų padengimo sistema būtų teisingesnė ir sąžiningesnė, nes rečiau liftais besinaudojantys gyventojai už jų eksploatavimą mokėtų mažiau“, - cituojamas L. Balsys.
Teigiama, kad ši pataisa taip pat leistų tarp daugiabučio namo gyventojų teisingiau paskirstyti ir kitų bendrosios nuosavybės objektų, tokių kaip balkonus laikančios namo konstrukcijos, išlaikymo, priežiūros bei remonto išlaidas.
Priėmus naujas Civilinio kodekso nuostatas, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti gaunamos naudos iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų apskaičiavimo metodiką ir pasiūlyti tvarką, kaip ši metodika galėtų būti įgyvendinama, renkant rinkliavas ar kaštų padengimo įmokas.
