Apie tai laidoje „DELFI diena“ su socialinės apsaugos ir darbo viceministru Eitvydu Bingeliu bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriumi Mindaugu Statulevičiumi.

– Parama pirmajam būstui nuo šių metų šiek tiek pakeista. Kaip ir kodėl?

Eitvydas Bingelis: Įstatymas nepasikeitė, tai nepasikeitė ir pati sistema. Esminis momentas, kas buvo nurodyta ir įstatyme, kad nuo sausio pirmosios yra perskaičiuojamos normatyvinės vertės. Gali būti, kad teritorijų žemėlapis yra pasikeitęs. Pavyzdžiui, yra tam tikros teritorijos, esančios Vilniuje, kurios nebepatenka į tas, kurios buvo finansuotos. Žmonės tiesiog turi pasirinkti kitą teritoriją.

Tikėtina, kad su nauju įstatymu, kai žmonės nori pirkti ir pasinaudoti maksimalia pagalba iš valstybės, jie ir pradeda deklaruoti kainas, kurios yra realios. Taigi priemonė prisideda ir prie skaidrumo skatinimo.
E. Bingelis

– Šiemet iš sąrašo eliminuotos kelios vietovės: visa Panevėžio miesto savivaldybė, visa Palangos miesto savivaldybė, Garliava (Kauno raj.) ir kai kurios zonos Vilniaus rajono savivaldybėje. Kodėl? Sulaukta per daug prašymų šiose vietose?

Eitvydas Bingelis, Mindaugas Statulevičius


– E. B.: Mes vadovaujamės tuo, koks yra vidutinis vieno kvadratinio metro įkainis savivaldybėse. Kas labai yra įdomu Panevėžyje, bent iš tų oficialių duomenų, kurie yra pateikti, tai kaina paaugo vos ne 20 procentų. Tai labai įdomus reiškinys. Noriu atkreipti dėmesį, kad ta priemonė yra nukreipta į regionus, į savivaldybes, kuriose reikia kažkokio paskatinimo žmonėms.Tas jau buvo suplanuota ir kiekvienais metais matysime, kad kai kuriuose rajonuose kainos kyla. Tai yra kompleksinė situacija, turime vertinti ir šešėlį. Tikėtina, kad su nauju įstatymu, kai žmonės nori pirkti ir pasinaudoti maksimalia pagalba iš valstybės, jie ir pradeda deklaruoti kainas, kurios yra realios. Taigi priemonė prisideda ir prie skaidrumo skatinimo. Yra įvairių situacijų. Šios teritorijos priklauso tik nuo to, kokia yra vidutinė vieno kvadratinio metro kaina.

– Ar logiškas toks sprendimas?

Mindaugas Statulevičius: Tik priėmus šį įstatymą, mes kritikavome šiek tiek šią priemonę, kadangi ji eliminuoja didžiuosius miestus, kur koncentruojasi darbo vietos. Dabar atrodo, kad mes pastumiame žmones ten, kur yra pigesnis nekilnojamasis turtas, bet nebūtinai ten yra darbo vietų, nebūtinai ten yra jaunoms šeimos viešų erdvių, vaikų darželių ir pan. Taigi mes tą priemonę kritikavome ir sakėme, kad palikime dalį finansavimo ir didiesiems miestams, ten, kur žmonės keliasi. Natūralu, kad vertė kyla, dalis sandėrių įvyko, o rinka yra gana sekli.

Naudokimės Vakarų šalių praktika, kuomet siekiant žmones pritraukti į regionus, galima jiems duoti lanksčias priemones: nuomokime naują būstą. Man atrodo, kad dar neišnaudojame abipusio supratimo galimybių.
M. Statulevičius

Kur kuriasi pramonės zonos, natūralu, kad žmonės gali truputį daugiau mokėti už nekilnojamąjį turtą. Toks kurortas kaip Palanga, natūralu, kad anksčiau ar vėliau turėjo patekti į didmiesčių teritoriją. Bet neapribokime vien ta priemone, kurią siūlo ministerija. Yra kompensacija tiems, kurie nuomojasi būstą, kodėl būtina tik įsigyti? Naudokimės Vakarų šalių praktika, kuomet siekiant žmones pritraukti į regionus, galima jiems duoti lanksčias priemones: nuomokime naują būstą. Man atrodo, kad dar neišnaudojame abipusio supratimo galimybių.

– E.B.: Dar tik norėčiau pridurti, kad tų, kurie praėjusiais metais pasinaudojo, yra virš šimto šeimų. Mes dar laukiame tol, kol bent penki šimtai šeimų pasinaudos. Norime kokybiškai įvertinti ir koks yra rezultatas. Mes matome profilį šeimų, kurios kreipiasi. Maždaug pusė yra su vienu vaiku. Kita tendencija, matosi savivaldybės, kurios yra nežiedinės, nes viršuje yra Kaunas, Vilnius, Klaipėda, tačiau matome Marijampolės, Kretingos, Tauragės, Mažeikių savivaldybes. Reiškia, kad tose savivaldybėse vyksta kažkas, kas yra patrauklu šeimoms ten atvykti ir kraustytis. Ar tai yra švietimas, ar susisiekimas, darbo vietos, kiti dalykai, tai tikėtina, kad dar ateityje pamatysime kitokį pačių savivaldybių požiūrį į šeimas.

– Kiek paramos yra išdalyta ir kiek dar laukia?

E.B.: Iki šių metų buvo 116, dabar jau virš 160. Ir jau yra virš 300 šeimų, kurioms yra suteiktos pažymos, kad jau gali pradėti procesą. Planas šiemet yra tarp 590 iki 780 šeimų.

Eitvydas Bingelis

– M.S.: Vertinant bendrą sandėrių skaičių, tai nėra labai ženklu, bet tai yra kažkas. Užsienio geroji praktika sako, kad savivaldybė, kuri nori pritraukti gerus specialistus, turėtų gauti paramą būstui. O municipalinis būstas yra viena iš pagrindinių priemonių tai padaryti, o pas mus tos priemonės galbūt nebuvo užtektinai nušlifuotos ir sėkmingai įgyvendintos. Dar ką labai norėčiau pažymėti, kad dabar ministerija, duodama pinigus, vertina tik žmonių galimybę per finansinę prizmę. Jie nevertina, o ką žmogus perka.

Visą interviu žiūrėkite laidos įraše.