Butų pardavimai 2019 m. sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, – ūgtelėjo 9,1 proc., o per mėnesį – 2019 m. sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, – 2,2 procento. Iš viso per pirmąjį šių metų mėnesį šalyje savininkus pakeitė 2 601 butas, pranešė Registrų centras.
Daugiau butų šalyje buvo parduota tik 2007 metais, tuo metu šis skaičius siekė 2646. Pasyviausiai butais prekiauta 2009–ųjų sausį, kada buvo parduoti tik 867 butai.
Įmonės „RealData“ vadovas bei NT analitikas Arnoldas Antanavičius portalui LRT.lt teigė, kad didėjanti būsto paklausa jo nestebina.
„Tokių signalų iš išorės, kad kažkas išgąsdintų žmonės – nėra, o noras investuoti yra. Pinigų kiekis bankuose yra augantis, kreditų išdavimas vis dar didėja. Normalu, kad žmonės, turėdami laisvų pinigų ir galimybę skolintis, mato NT kaip sritį, kuri yra patraukli investuoti“, – sakė jis.
Nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, pardavimų skaičiaus didėjimą lėmė gerėjanti ekonomika šalies didžiuosiuose miestuose.
„Dauguma žmonių turi pozityvius lūkesčius. Jie tikisi, kad ekonomika augs. Reikia pastebėti, kad augo ir žmonių atlyginimai bei perkamoji galia“, – sakė jis.
„Šių metų Lūkesčių rodiklis (75) geriausias rodiklis nuo 2014 metų (78), kada pradėtas skaičiuoti šis indeksas. Svarbiausiomis optimizmo priežastimis verslas mato gerėjančią ekonominę situaciją (40 proc. apklaustųjų), augančius gyventojų ir verslo lūkesčius (atitinkamai 16 ir 12 proc.)”, – rašoma pranešime.
Lietuvoje žmonės linkę ignoruoti pavojaus ženklus
A. Antanavičius atkreipia dėmesį, kad NT pardavimų skaičius pastaruoju metu nemažėja, o žmonės pasaulines ekonomines grėsmes vertina nuosaikiai.
„Kad kristų pardavimai ir koreguotųsi kainos, reikia, kad konkretūs veiksmai įvyktų. Baimės ir neramumai kelia abejones, bet tai jų neatbaido. Žmogus, neturėdamas konkretaus fakto yra linkęs manyti, kad viskas bus gerai. Galbūt dalis ir elgiasi atsargiau, tačiau didžioji dalis ne ir jie formuoja NT rinką.“
NT analitikas įvardino, kad vienos iš didžiausių grėsmių šiuo metu yra palūkanų normų didėjimas, „Brexitas“ bei Kinijos ir JAV prekybos karas. Šie įvykiai gali pakoreguoti kainas, todėl galvojantiems apie būsto įsigijimą, A. Antanavičius siūlo palaukti 2–3 mėnesius.
Tuo metu S. Vagonis pastebėjo, kad nei komerciniai, nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija ar kitos institucijos nesiunčia signalų, kad tam tikri įvykiai galėtų stipriai pakenkti Lietuvos ekonomikai.
„Faktas tas, kai pasaulis pradėjo griūti, žmonės Lietuvoje galvojo, kad jų tai nepalies. Į ką tai išsirutuliojo, mes dabar puikiai matome“, – sakė ekspertas.
Vilniuje – rekordinis skaičius parduotų būtų
Butų rinkoje šiemet išsiskyrė Vilnius. Sostinėje praeitą mėnesį iš viso parduotas 971 butas – 27,9 proc. daugiau nei 2018 m. sausį ir 15,5 proc. daugiau nei 2018 m. gruodį. Tai yra didžiausias per sausį Vilniuje parduotų butų skaičius nuo 1998 metų, kai Registrų centras pradėjo fiksuoti NT pardavimų sandorius.
Ankstesnis rekordas fiksuotas 2014 metais, tuomet sostinėje per sausį parduoti 835 butai.
NT ekspertas A. Antanavičius teigia, kad nereikėtų lyginti 2018 metų sausio ir šių metų pirmojo mėnesio, kadangi įtaką pardavimų skaičiaus pokyčiui galėjo turėti įvairūs veiksniai.
„Šiais metais sandoriai šventinio laikotarpio galėjo sukristi į sausio mėnesį, praėjusiais metais galėjo būti atvirkščiai“, – svarstė jis.
S. Vagonis aiškino, kad NT paklausa Vilniuje didėja nes šis miestas yra ekonomikos centras.
„Potencialių pirkėjų kiekis čia yra dižiausias, atlyginimai taip pat didesni. Augantys pardavimai yra miesto dydžio ir jo stiprios ekonomikos atspindys“, – LRT.lt sakė S. Vagonis.
Kituose šalies didmiesčiuose fiksuota skirtinga butų pardavimų dinamika. Kaune per metus parduotų butų skaičius sumažėjo beveik dešimtadaliu iki 302, Klaipėdoje – ūgtelėjo 9 proc. iki 218, Šiauliuose – augo trečdaliu iki 144, o Panevėžyje – padidėjo ketvirtadaliu iki 81.