„Keli faktoriai lemia ne tik būstų, bet apskritai kredito palūkanų situaciją Lietuvoje. Tai - paklausa, finansų rinkos dalyvių skaičius, situacija namų rinkose bei pinigų politikos priemonės“, - Eltai teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, šiuo metu pastebima tendencija, kad palūkanos po truputį kyla.
„Manau, kad kilimas yra dėl to, kad ekonominis ciklas vis tiek dar yra pakilime. Paklausa ar apetitas paskoloms dar yra, bankai pradėję skaičiuoti galimus palūkanų pakėlimus išeidami iš ankstesnių pinigų politikos sprendimų“, - sakė V. Vasiliauskas.
„Sakyčiau, yra visos prielaidos palūkanų augimui, nes laikai iš tiesų yra kol kas geri“, - pridūrė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuvos bankas 2018 m. pabaigoje paskelbė, kad per metus būsto paskolų palūkanos išaugo 0,25 proc. punkto. 2017 m. spalį vidutinė metinė būsto palūkanų norma siekė 1,99 proc., o po metų - 2,24 proc.
Kaip ELTA jau rašė, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis mano, kad nors, vidutinė metinė būsto palūkanų norma kyla, tai neturėtų stabdyti būsto rinkos.
„Kokio dydžio palūkanos būtų rimtas būsto rinkos stabdis - atsakyti labai sunku. Matyt, tokios, kurios viršytų 3 proc. Tad dabartinių palūkanų (...) nebūtų galima kaltinti darant įtaką būsto perkamumo rodikliams. Auganti šalies ekonomika, kylantys gyventojų atlyginimai, optimistinės gyventojų nuotaikos - tai esminiai veiksniai, kurie kartu su žemomis palūkanomis pastaraisiais metais stimuliavo ir augino šalies didmiesčių būsto rinką. Šie veiksniai niekur nedings bei darys teigiamą įtaką šalies nekilnojamojo turto rinkai ir šiais metais“, - prognozavo S. Vagonis.
Pasak S. Vagonio, vienintelis dalykas, kuris galėtų išbalansuoti būsto rinką - jei šiais metais pasaulį supurtytų kokia nors rimtesnė krizė, kuri turėtų ženklesnės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.
