„Per metus sostinėje automobilių kiekis padidėja maždaug 2 proc. ir riba, kai užterštumas taps rimta bėda, pakankamai arti. Pagrindiniuose transporto mazguose, Senamiestyje, Žvėryne yra didžiulės užterštos zonos ir jose gyvena 10 tūkst. žmonių. Be to, šios zonos koncentruotos centre, kur 40–50 proc. sostinės darbo vietų ir mes visi kvėpuojame užterštu oru“, – dėsto D. Kreivys.
Didžiausios taršos zonose 22 mokyklos ir 4 ligoninės ir vien Vilniuje dėl šių kenksmingų medžiagų per metus miršta tūkstantis žmonių.
Jis sako, kad pagrindinis teršėjas milžiniškas transporto srautas, kuris važiuoja į centrą. Kol kas Vilniuje tik 4 jutikliai, kurie registruoja taršą, nors jų reikėtų bent 15. Tačiau tarša tai ne tik išmetamosios dujos, bet ir kietosios dalelės, kurias išjudina ir pakelia į orą automobiliai.
D. Kreivys sako, kad todėl viena iš pagrindinių taršos mažinimo priemonių gatvių plovimas. Kitos priemonės – želdiniai ir transporto ribojimas.
„Nuo 2021 m. Vilniuje reikėtų įvesti vadinamą kilpinį automobilių srautą. Į Senamiestį įvažiuoti ir išvažiuoti būtų galima tik tam tikrose vietose. Tranzito neturi likti“, – dėlioja D. Kreivys.
