DELFI ne kartą rašė apie būsto nuomos sukčius, kurie prašo pervesti rezervacijos mokestį, o paskui prapuola it į vandenį. Vis dėlto pasimaunančių ant tokių sukčių kabliuko netrūksta, o policijos atstovas atskleidžia, kad kartais sukčiai veikia taip, jog atrodo viskas patikima.
Sąskaita konkrečiu vardu ir pavarde sukėlė pasitikėjimą
Patrauklų 2 kambarių buto Kernavės g., Šnipiškėse skelbimą moteris rado dar gruodžio pradžioje „Alio.lt“ puslapyje.
Skelbime buvo nurodyta, kad butas išnuomojamas nuo gruodžio 15 d., yra pilnai įrengtas, su visais baldais ir buitine technika.
Už būsto nuomą prašyta 230 eurų.
Paskambinus nurodytu numeriu prisistatė neva būsto savininkas Paulius.
Būsto savininkas padiktavo „Swedbank“ sąskaitą konkrečios moters vardu ir teigė, kad tai jo dukra. Jai ir reikėjo pervesti rezervacijos mokestį.
„Po pinigų pervedimo jis paprašė atsiųsti banko pavedimo kopiją e. paštu privatusasmuo2014@gmail.com ir pažadėjo, kad tada butą tikrai rezervuos.
Tačiau, kai gruodžio 14 d. bandėme prisiskambinti „Pauliui“, telefonas buvo išjungtas. Taip yra iki šiol“, – dalinasi karčia patirtimi.
Moteriai nekilo kažkokių įtarimų, nes pinigai buvo pervedami, o ne mokami grynais, be to, buvo žinomas konkretus pinigų gavėjo vardas ir pavardė.
Tačiau neva būsto savininkui dingus moteris suprato, kad galėjo būti apgauta. Dar daugiau įtarimų sukėlė tai, kad tokį patį buto skelbimą ji netrukus rado kitame portale „Aruodas.lt“. Jame buvo nurodytas tas pats nuomojamo buto adresas, pateiktos tos pačios nuotraukos, tik nurodytas kitas telefono numeris.
„Paskambinau šiuo numeriu ir man atsiliepęs vyras pasakė, jog nieko bendro neturi su mano padarytu apmokėjimu, jis yra buto savininkas, ir kito skelbimo „Alio.lt“ portale jis nebuvo patalpinęs“, – pasakojo.
Galutinai supratusi, kad buvo apgauta, ji kreipėsi į policiją.
Už butelį sąskaitas gali atsidaryti ir benamiai
Nors pinigai buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą ir yra žinomas konkretus vardas bei pavardė, kam ji priklauso, vis dėlto Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis pripažįsta, kad atgauti pinigus gali būti keblu.
Tai nėra išskirtiniai atvejai, būna, kad sukčiai paprašo kokio benamio atsidaryti sąskaitą, duoda jam už tai kažkiek eurų, jis nueina, susikuria sąskaitą ir suteikia sukčiams prisijungimo duomenis.
Taigi tas žmogus, kurio vardu yra sąskaita, apie sukčiavimo veiksmus gali net nieko nežinoti ir jis paprastai net nepažįsta to, kuris jam už tai davė kokį butelį ar alaus nupirko“, – pasakoja jis.
Jeigu sąskaita nebuvo atsidaryta minėtu būdu, identifikuoti asmenį pagal jo sąskaitą nėra sudėtinga. Tada policija tiria atvejį, nagrinėja turimus duomenis, o teismas galiausia gali priteisti nukentėjusiam sumokėti patirtą žalą.
„Kad taip neatsitiktų reikia būtinai vykti apžiūrėti nuomojamo būsto, pasirašyti sutartį ir tikrai nedaryti jokių rezervacijų ar išankstinių apmokėjimų“, – patarė R. Matonis.
Pinigus greit išsigrynina
Tuo metu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pažymėjo, kad tokio pobūdžio sukčiavimo tyrimus atlieka policija, su kuria bankas bendradarbiauja ir suteikia visą tyrimui reikalingą informaciją.
Jis teigia, kad jeigu bankas pastebi neteisėtus veiksmus, daugiausia ką gali padaryti – blokuoti sąskaitą, tačiau tiesiog grąžinti nukentėjusiam asmeniui pinigus – neturi galimybės.
„Be kliento sutikimo bankas negali grąžinti lėšų, nes šiuo metu galiojantys įstatymai tai draudžia“, – sako jis.
S. Abraškevičius taip pat pažymi, kad paprastai tokie į sukčių sąskaitas pervesti pinigai būna iš karto išgryninami, todėl sąskaitoje jų net nebelieka.
