Dėmesys mokesčiams
Ketvirtadienį Kaune surengta 6-oji Lietuvos banko metinė konferencija.
„Vyraujanti tema yra ne tik būsto rinka, finansinis stabilumas, bet su NT rinka susiję mokesčiai. Visi dalyviai prašomi padiskutuoti ir pasakyti savo nuomonę apie NT mokesčius, apie vykstančius svarstymus“, - teigė T. Garbaravičius.
Lietuvos banko valdybos narys teigė, kad svarstomas progresinis NT mokestis, kuris biudžetą papildytų daugiau nei 100 mln. Eur.
„Manome, kad geriausia būtų visuotinis NT mokestis, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į socialiai jautrias grupes. Yra įvairūs variantai, kaip tai padaryti. Tarifas mūsų pasiūlyme yra progresinis ir pagal tą pasiūlymą surenkama mokesčių suma būtų virš 100 mln. Eur. Tai yra pats mokestis turėtų prasmę, nes suma šio mokesčio yra šiokia tokia, nėra labai didelė, bet tada jau prasminga kai suma didesnė ir tą mokestį turėti. Tai yra tam tikros sąnaudos“, - teigė T. Garbaravičius.
Ramina, kad burbulo nėra
Daugiau butų ir individualių namų nei šiuo metu parduodama buvo tik 2005-2007 m. Teigiama, kad prieš dešimtmetį situacija buvo kitokia – dabar fiksuojamas rinkos tvarumas. Būsto įperkamumas beveik nesikeitė, kadangi jo kainos kilo tuo pačiu tempu kaip ir darbo užmokestis.
„Burbulo tikrai nėra, bet klaustukų yra. Jų visada yra. Rinkos raida labai tvari, kainos didėja, didėja gana nuosaikiai, pakankamai nuosaikiai, tačiau netolygiai yra regioninių skirtumų. Matome ir šiokių tokių pavojų. Vienas iš pavojų yra susijęs su būsto parama ir būstui regionuose įsigyti. Tos vietovės, kurios atrinktos kaip tinkamos paramai, tai tos rinkos nėra didelės, nėra likvidžios ir jeigu kreditai nueis būstui įsigyti būtent tuose rajonuose, ta kredito suma pakankamai didelė ir ta rinka gali būti išbalansuota, kainos gali padidėti. Kartoju – tai yra rizika. Atitinkamai būstai brangs ir taps mažiau įperkami. Tai pats paramos tikslas bus sunkiau pasiekiamas. Tačiau dabartinės apimtys, kurios numatytos biudžete, nėra dideles. Jei jos būtų didinamos mes įžvelgtume riziką. Dabartinės ribos yra toleruotinos, bet ir taip išlieka rizika. Dabar ribos nėra neraminančios“, - teigė T. Garbaravičius.
Dar vienas svarbus klausimas – brangstančios būsto paskolos. Lietuvos banko atstovai teigia bandantys rasti atsakymą, kodėl paskolos brangsta.
„Iš tiesų būsto palūkanos padidėjo. Jeigu žvelgsime pagrindinį veiksmą, tai pagrindinė būsto paskolų palūkanų komponentė yra pinigų politikos palūkanų norma. Pinigų politikos palūkanų norma nesikeitė. Tai tas padidėjimas įvyko dėl kitų priežasčių. Mes bandėme suprasti, kodėl tas padidėjimas įvyko. Vienas iš galimų atsakymų - būsto paskolų palūkanos konverguoja Baltijos šalyse, nes veikia panašios bankų grupės. Tiesiog palūkanos buvo žemiausios Baltijos šalyse. Dabar Lietuvos būsto paskolų palūkanos artėja prie tų, kurios yra Latvijoje ar Estijoje.
Kita hipotezė, kad tai susiję su padidinta anticiklinio kapitalo rezervo norma, tačiau vertinimai ir analizė rodo, kad tikrai negalėjo būti pagrindinė priežastis. Na ir vis dėlto labiausiai tikėtina, tą sakė ir kai kurie rinkos dalyviai, yra didelė paklausa. Jei paklausa didelė, tai kodėl nepadidinus kainų. Be abejo, tam įtakos turėjo ir tai, kad būsto paskolų rinkoje sumažėjo žaidėjų. Du žaidėjai - „Nordea“ ir DNB – susijungė ir tapo vienu. Ne paslaptis, kad dar vyksta susijungimo procesas, dar daug yra organizacinių reikalų. Tas rinkos žaidėjas dar nekonkuruoja pilna jėga, kaip tai buvo anksčiau. Visa tai kartu sudėjus yra kiek sumažėjus konkurencija. Tikėkimės, kad laikinai“, - vylėsi T. Garbaravičius.
