Tomas butą išsinuomojo dar vasarą. Anot jo, buto savininkas nebuvo užsiminęs apie tarakonus.
„Viskas buvo tvarkoje, tačiau prasidėjus šildymo sezonui, pasirodė visi besislepiantys buto gyventojai“, – pasakoja jis.
Dabar Tomas tetrokšta kuo greičiau išsikraustyti iš buto, tačiau baiminasi, kad būsto savininkas negrąžins sumokėto depozito.
Taip pat jam kyla klausimas, ar toks butas su nemaloniais įnamiais išvis gali būti nuomojamas, kai yra higienos normų pažeidimų.
Kebli padėtis
Tomas pasidalino savo istorija ir vienoje nuomininkus bei nuomotojus vienijančioje feisbuko grupėje.
Kiti žarstė patarimus, kaip susitvarkyti su nepageidaujamais įnamiais, dar vieni patarė kuo greičiau kreiptis į nuomotojus ir reikalauti depozito, jei savininkas nesutinka tarakonų naikinti.
DELFI kreipėsi į „Capital Real Estate“ LNTAA sertifikuotą NT brokerį Romualdą Germanavičių. Pasirodo, situacija nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti.
Keblioje padėtyje – ir nuomininkas, ir nuomotojas.
Daugelis kenkėjų neįtraukia į sutartį
R. Germanavičius teigė, kad situacija sudėtinga, nes sunku nustatyti, ar tarakonų išties buvo anksčiau, ar jie „atkeliavo“ kartu su nuomininku.
„Bet kokiu atveju pirmiausia reikia pažeidimą užfiksuoti: iškviesti tarnybas arba pateikti įrodymus šeimininkui, kad tarakonų tikrai yra.
Taip pat reikia atsiversti nuomos sutartį ir žiūrėti, kas joje numatyta. Tačiau į sutartis retai kada būna įtraukiami punktai dėl kenkėjų, nors reikėtų, ypač nuomojantis butą senos statybos name“, – pataria jis.
Jeigu sutartyje punktų, kaip turėtų elgtis abi pusės bute atsiradus kenkėjams, – nėra, deja, sprendimas priklauso nuo būsto savininkų geranoriškumo.
Šiaip savininkas turėtų būti suinteresuotas spręsti tokią situaciją, nes juk butas išties neatitinka higienos normų, o tai pavojinga sveikatai. Jis gali pasiūlyti iškviesti kenkėjų naikinimo tarnybas ir už tai sumokėti arba sumažinti nuomos kainą.
Jeigu toks sprendimas nuomininko netenkina, žinoma, kad jis gali bet kada nutraukti sutartį ir išsikraustyti, tačiau, ar bus grąžintas depozitas – priklauso nuo savininko“, – pripažįsta.
R. Germanavičius pažymi, kad vis dėlto net tokioje situacijoje saugiklių gali būti – reikia atkreipti dėmesį į nuomos sutartyje išdėstytas sąlygas, už ką depozitas negali būti grąžintas.
„Būna, kad įrašyta, jog depozitas negrąžinamas už turto sugadinimą. Tokiu atveju logiška, kad savininkas turėtų grąžinti depozitą, nes juk turtas nėra sugadintas. Bet dažniausiai sutartyje būna įtrauktas punktas, kad depozitas negrąžinamas ir per anksti nutraukus sutartį“, – sako brokeris.
Nuomininkai kartais pralaimi dvigubai
R. Germanavičius pasakoja, kad jei nuomotojas neseniai išnuomojo butą su NT agentūrų brokerių pagalba, o bute atsiranda tarakonų, toks būsto savininkas taip pat atsiduria keistoje padėtyje.
„Agentūros darbas kaip ir buvo atliktas – brokeris surado nuomininką, buvo sudarytas sutartis, butas išnuomotas, o būsto savininkas sumokėjo brokeriui už paslaugą.
Taigi nuomotojas kaip ir neturi teisės prašyti NT agentūros grąžinti jam sumokėtą mokestį.
Pats brokeris taip pat neturėtų kištis į klausimus tarp nuomininko ir nuomotojo, nes tai liečia tik sutarties šalis, o brokeris čia kaip trečias asmuo – jis nėra nei teisininkas, nei advokatas.
Tačiau, aišku, stengiamės atsižvelgti į kliento poreikius ir, jei taip nutinka, kažką pasiūlyti“, – sako jis.
Toks asmuo net tik nukenčia dėl galimai negrąžinamo depozito ir yra priverstas iš naujo ieškotis buto. R. Germanavičius pripažino, kad tokiu atveju nuomininkas negali tikėtis atgauti sumokėtų pinigų iš NT agentūros ar brokerio.
„Vieša paslaptis, kad yra tokių mažų agentūrų ar individualiai dirbančių brokerių, kurie ima pinigus tiesiog iš nuomininkų, nes savininkai susivilioja jų pagalba, tačiau atsisako jiems mokėti. Tokie brokeriai ir agentūros dažnai dirba neturėdami sutarčių, jų darbas reglamentavimu niekaip neapibrėžtas, todėl kas jiems sumokėtjo pinigus – nieko jau nepadarys“, – sako jis.
