Tai ciklo „Pietų Europos kurortai“ straipsnis, šį kartą – apie Bulgariją ir Turkiją. Pilną straipsnių ciklą galite rasti žurnale „Investuok“.
Rinkos ekspertai ir NT brokeriai, dirbantys su Pietų Europos NT rinka, pripažįsta: pastaruoju metu tikrai jaučiamas būsto kai kuriose šalyse sau atostogoms ir (arba) nuomai įsigijimo pagyvėjimas. Jie tai sieja su noru atrasti naujas šalis, pažinti jų kultūrą ir, žinoma, pelningai investuoti pinigus.
Anot „Remax“ brokerio Ričardo Sablovskio, nors būstą Lietuvos pajūryje paprasčiau pasiekti ir jo priežiūra bus pigesnė, pietuose esančiuose kurortuose sezonas ilgesnis. „Be to, tai galimybė diversifikuoti investicijas, o nuomoti jį juk galima ir naudojantis „Airbnb“, „Booking“, „Home Exchange“ ir kitais būdais“, – sako jis. Kita vertus, Europa sensta, todėl būstų Pietų Europoje, kur vyresni žmonės norės praleisti daugiau laiko, paklausa turėtų didėti. „Todėl tikėtina, kad dėl šių ir kitų priežasčių pietiniuose Europos kurortuose turtas brangs labiau. Vadinasi, galima tikėtis ir didesnės negu Lietuvoje investicijų grąžos“, – daro prielaidą R. Sablovskis.
TURKIJA
Turkų brokeris: jei pirkti, tai dabar
Vienas populiariausių lietuvių atostogų maršrutų – Alanija. Šis kurortinis miestas Turkijos pietuose prie Viduržemio jūros vilioja švelniu subtropiniu klimatu – lietus dažniausiai čia užsuka žiemą, o vasara, kuri trunka 7–8 mėnesius, garantuoja ilgą turistinį sezoną. Vidutinė temperatūra prie jūros Alanijoje 21,4 °C, o rugpjūtį – net 27,9 °C.
Mieste, kuris yra Turkijos Rivjeros dalis ir užima apie 70 km pakrantės, anot vietinio nekilnojamojo turto specialisto Burhano Yukselio, nuolat gyvena apie 300 tūkst. gyventojų, iš kurių maždaug 15–20 proc. sudaro užsieniečiai.
„Daug būstų čia yra įsigiję Vakarų Europos, Skandinavijos šalių ir Rusijos piliečiai. Vieni gyvena nuolat, kitiems tai būstas atostogoms, treti jį nuomoja turistams. Jų tikrai netrūksta – Antalijos regione, įskaitant ir Alaniją, vien 2017 m., oficialiais duomenimis, apsilankė apie 10 mln. turistų“, – žurnalui „Investuok“ pasakojo daugiau kaip ketvirtį amžiaus šiame mieste gyvenantis turkas. Jo teigimu, turistų pamėgtame regione galima susikalbėti anglų, vokiečių bei rusų kalbomis. Anot jo, kelerius pastaruosius metus Alanijoje daugėjo turistų iš Rusijos, o šį sezoną pastebimas poilsiautojų pagausėjimas iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Olandijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos.
Nors rugpjūčio viduryje Turkiją ištiko valiutos krizė, o pasaulio rinkos susirūpino, kokios įtakos Turkijos liros nuvertėjimas gali turėti ekonomikai, B. Yukselis sako, kad svarstantys galimybę įsigyti būstą Turkijoje turėtų daryti tai dabar, nes šiuo metu NT kainos yra nukritusios iki žemiausio lygio. Bet kadangi po kelis sezonus trukusio sąstingio turizmo sektorius atsigauna (pavyzdžiui, vien iš Norvegijos kitais metais planuojama 2–3 kartus daugiau skrydžių negu pernai), neilgai trukus prognozuojamas didelis jų šuolis aukštyn.
Turkų NT specialistas pasakoja, kad Alanijos priemiesčiuose, pavyzdžiui, Mahmutlare, 55–65 kv. m 2 kmb. buto (salonas, miegamasis, virtuvė, vonia, koridorius ir kt.) kainos prasideda nuo 25–30 tūkst. eurų ir kyla priklausomai nuo to, koks atstumas iki jūros ir Alanijos centro. Gerai paieškojus, bet ne tokiose geidžiamose vietose ir atokiau nuo centro, galima surasti būstų, kurių kaina 150 eurų/kv. m, bet vidutinė kaina – apie 350 eurų/kv. m.
„Paprastai visi butai ar apartamentai turi kelis balkonus, dažnai nukreiptus į skirtingas puses, o jų plotas nėra įtrauktas į būsto plotą, bet įtakos kainai turi tai, į kurią pusę orientuotas balkonas, koks vaizdas pro langus. Kaina taip pat priklauso nuo būsto įrengimo, statybos metų, bet iš esmės būstą galima nusipirkti už keliasdešimt tūkstančių eurų. Žinoma, vilai ar nuosavam namui gali prireikti ir kelių ar net keliasdešimt milijonų eurų“, – sako B. Yukselis. Jo teigimu, apribojimų įsigyti NT užsienio šalių piliečiams Turkijoje nėra, bet dokumentų tvarkymas gali užtrukti ilgiau – net iki 3 mėnesių.
Pelninga ir ilgalaikė nuoma
Pasak turkų brokerio, NT išlaikymas Viduržemio jūros regione nėra brangus, nes vasara ilga, o žiemos švelnios ir temperatūra nenukrenta žemiau 0 °C. Standartinio buto savininkas moka apie 5 eurus už bendras namo išlaidas (elektra laiptinėje, valymas, aplinkos tvarkymas), bet kaina gali šiek tiek pakilti, jei name yra baseinas arba budi apsaugininkas, o namo administratorius dažniausiai dirba be atlyginimo, nes tai būna žmonių išrinktas to namo gyventojas.
Elektra Turkijoje pigi, vanduo taip pat. „Pavyzdžiui, 3 asmenų šeima, gyvenanti 3 kambarių bute, vidutiniškai už elektrą moka 30–40 eurų per mėnesį, vanduo netaupant kainuoja apie 20 eurų per mėnesį. Turto mokestis, kuris mokamas kartą per metus, už senos statybos 3 kambarių 85–90 kv. m butą Alanijoje yra apie 40–50 eurų. Visas būsto draudimas, kuris nėra privalomas, jei neimi banko paskolos, už standartinį 3 kmb. butą per metus kainuos apie 50–70 eurų“, – vardija B. Yukselis.
Į žurnalo „Investuok“ klausimą, kokiais principais vadovaujamasi nuomojant būstą ir kiek galima uždirbti iš būsto nuomos, turkų NT specialistas atsako, kad galima sudaryti tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės nuomos sutartis, bet nuomos kaina trumpam laikui kur kas aukštesnė, o ypač pakyla sezono metu. „Paprasto senos statybos 85–90 kv. m buto ilgalaikės nuomos kaina ne sezono metu gali prasidėti nuo 250 eurų plius paslaugos, o tokio pat buto trumpalaikės nuomos kaina sezono metu gali prasidėti nuo 60 eurų parai, – sako jis ir priduria: – Tiek pardavimo, tiek nuomos kainos visada priklauso nuo vietos, aukšto, vaizdo pro langą (žinoma, kad su vaizdu į jūrą brangesni), buto įrengimo ir kitų dalykų, bet sezono metu būstų nuomos paklausa būna didelė ir dažnai labai sunku rasti išsinuomoti butą už padorią kainą.“
„Viskas įskaičiuota“ eros (ne)pabaiga
Šį rudenį pasklidus žiniai, kad Turkijos turizmo sektoriuje gali būti keičiama „viskas įskaičiuota“ turistų maitinimo sistema, šios srities ekspertai suskubo raminti, esą tai kol kas tik kalbos, kurios Turkijoje vis kyla jau keletą metų, bet toliau taip ir nepažengta. Viduržemio jūros viešbučių asociacijos pasiūlymo esmė – kuo aukštesnė viešbučio kategorija, tuo didesnė turi būti jame poilsiautojams tiekiamo maisto įvairovė, o nuo to priklausytų ir „viskas įskaičiuota“ paketo kaina.
Ekspertai pastebi, kad Turkijoje siekiama gerinti paslaugos kokybę, bet išsaugoti pačią sistemą, tačiau realūs pokyčiai nevyksta – svarstyti apie jos trūkumus tapo savotiškai madinga, o diskusijos nepažengia toliau teorinio lygmens. Vis dėlto užsimenama ir apie tai, kad viešbučiai prie naujos sistemos galėtų pereiti savanoriškai, o paketo kainos, kaip ir iki šiol, priklausytų nuo viešbučio tipo ir vietos. Kokios įtakos tokie pokyčiai, jei jie iš tiesų įvyktų, turėtų privačiam nuomos sektoriui, nuspėti sunku, tačiau svarstant apie būsto nuomai įsigijimą pravartu būtų stebėti, kokie bus tolesni žingsniai.
BULGARIJA
Neperspektyvi ar dar neatrasta?
Saulėtasis Krantas, Auksinės Kopos, Varna ar senasis Nesebaras – pavadinimai, kuriuos tikrai žino ne vienas lietuvis. Kitaip negu Jaltoje, kur būtinai reikia gulto, nes ant akmenų nepagulėsi, Bulgarijos kurortų ant Juodosios jūros kranto paplūdimiai – puikus smėlis.
Sparčiai besivystančio Saulėtojo Kranto kurorto, kurį iš pietų skalauja jūra, o iš šiaurės supa Stara Platinos kalnai, paplūdimio juostos ilgis kone 10 km, plotis – nuo 30 iki 100 metrų. Aktyvaus poilsio mėgėjus čia vilioja pramogų gausa – sakoma, kad tai ideali vieta mėgstantiems burlentes, vandens slides, parasparnius. Vos už kelių kilometrų esantis vienas seniausių Europos miestų Nesebaras, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, vilioja ne tik prašmatniais paplūdimiais, bet ir istoriniu senamiesčiu. Nuo jų iki Burgaso oro uosto 30 km. O arčiausiai Varnos oro uosto esančios Auksinės Kopos – taip pat gausybe pramogų, mineralinio vandens šaltiniais bei SPA centrais ir itin smulkiu smėliu viliojantis kurortas su maždaug 6 km ilgio paplūdimio juosta. Bulgarijos kurortai nuolat auga ir plečiasi – statomi nauji viešbučiai, gyvenamieji namai.
Nors sezonas čia ne toks ilgas kaip piečiau esančiuose kurortuose ir trunka apie 5 mėnesius – oficialiai prasideda gegužės viduryje ir baigiasi rugsėjo viduryje, nuo spalio orai pradeda vėsti, – atostogauti čia dėl priimtino kainos ir kokybės santykio atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Tarptautinio statistikos portalo „Statista“ duomenimis, kelerius pastaruosius metus fiksuojamas 6,5–7 proc. bendras turizmo sektoriaus augimas – nuo 5,9 mln. svečių, nakvojusių bent vieną naktį 2014 m., iki 7,5 mln. pernai. Daugiausia poilsiautojų į šią šalį atvyksta iš Vokietijos, Rumunijos, Turkijos, Graikijos, Rusijos, Makedonijos, bet daugėja ir lietuvių, ieškančių panašaus į mūsiškį klimato, tik su šiek tiek daugiau šilumos, saulės ir be lietaus.
Iš visų keturių šalių, po kurias šį rudenį žvalgėsi „Investuok“ žurnalistai, Bulgarija – pigiausia. Nors NT kainos čia kyla sparčiau negu Ispanijoje ar Kipre, pasak pašnekovų, būstas, kurį galėtų įsigyti vidutinis lietuvis, čia vis dar kainuoja gerokai pigiau. Bet tautiečiai šioje šalyje investuoja itin atsargiai.
Atostogos tapo žvalgytuvėmis
„Gyvenome 4 žvaigždučių viešbutyje, nors iš tiesų daugiau kaip trijų jis nevertas, tikriausiai patys bulgarai sau tas kategorijas „pasidovanoja“, kaip nori. Dvivietis kambarys ir švediško stalo pusryčiai rezervuojant savarankiškai priklausomai nuo kokybės parai kainuoja 36–50 eurų, tad už 7 nakvynes mes sumokėjome 252, o mūsų draugai, nors jų numeris beveik nesiskyrė nuo mūsiškio, beveik 350 eurų. Pagrindinis privalumas – viešbutis įsikūręs netoli paplūdimio, o iki centro pėsčiomis neskubėdamas gali nueiti per 15 minučių“, – žurnalui „Investuok“ pasakojo Jolanta, šio rugsėjo pradžioje savaitę atostogavusi Auksinėse Kopose. Ji priduria, kad jau būdami kurorte sužinojo, jog išsinuomoti sutvarkytą butą, kuriame patogiai galėtų ilsėtis du žmonės, panašioje vietoje priklausomai nuo sezono galėjo už 100–200 eurų savaitei.
Pasak Jolantos, būstų, tinkamų patiems atostogauti ir nuomoti kitiems, kainos, palyginti su Palanga ar Kuršių nerija, – kone juokingos: gerai paieškojus, šiek tiek toliau nuo kranto ar tokį, kuriam reikėtų kosmetinio remonto, galima rasti ir už 16–20 tūkst. eurų, bet tiesiog ant pastatų kabo plakatai, kuriuose siūloma įsigyti puikiai įrengtą būstą 50–100 m iki jūros už 60 tūkst. eurų. „Tai nauji pastatai, kurių pirmuose aukštuose – parduotuvės, kirpyklos ir kitos įvairias paslaugas teikiančios įmonės, o aukščiau – butai arba vadinamieji apartamentai su vaizdu į jūrą“, – pasakoja moteris. Pašnekovės draugai dar būdami Bulgarijoje ėmė svarstyti, ar nevertėtų patiems įsigyti būstą viename iš šios šalies kurortų, ir net buvo užsukę į vieną kitą NT agentūrą.
Anot jų atstovų, susidomėjimas būstais poilsiui Bulgarijoje didėja. „Bet lietuvių sulaukiame nedaug, rusai ir ukrainiečiai aktyviau domisi galimybėmis įsigyti būstą Varnoje ir jos apylinkėse“, – sakė jiems NT agentūros „Invest time“ brokerė Valentina Dimitrova. Būstų kainos, aiškino agentūros „Ricom Bulgaria“ pardavimų konsultantė Sniežana Žėleskova, priklauso nuo vietos, paties būsto dydžio ir jo būklės.
Patvirtinusios, kad būstus pajūrio zonoje žmonės perka ne tik sau, bet ir kaip investicijas, jos teigė, kad Varnos ir Auksinių Kopų regione dviejų kambarių butą netoli jūros, kuriame pirkėjas galėtų apsigyventi iš karto, galima įsigyti už 50–70 tūkst. eurų, o agentūros „Adrec“ konsultantė Decuslava Argirova Jolantos draugus tikino, kad rinktis galima iš kone 6 tūkst. būstų, ir pridūrė, jog daug užsieniečių, atvykusių ne iš ES šalių, palyginti pigų būstą Bulgarijoje perka norėdami išspręsti leidimo gyventi ES klausimą.
„Smagiausia buvo tai, kad mus visose trijose agentūrose gana įkyriai klausinėjo, ar iš tiesų lietuviai domisi NT Bulgarijoje, klausė, ar mes norėtume ką nors įsigyti, o užsiminus, kad galbūt ir taip, iš karto puolė rodyti skelbimus“, – įspūdžiais dalijosi Jolanta. Bulgarų brokerius, pasak jos, labai domino ir ar lietuviai iš karto moka visą sumą, ar jiems reikia imti paskolas.
Gerai, kad neskubėjo
Į klausimą, ar kitą sezoną jos draugai jau priiminės poilsiautojus savo būste, Jolanta atsakė, kad sugrįžus namo jų entuziazmas gerokai priblėso. „Galutinai dar neapsisprendė, bet tokiu dideliu noru kaip būdami Bulgarijoje jie jau nedega. Kadangi svarbu ne tik būsto kaina, bet ir daug kitų dalykų, nusprendė viską gerai apsvarstyti“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, viena iš stabdžius įjungti paskatinusių priežasčių – palyginti neilgas sezonas ir kol kas ne itin patogus susisiekimas. Nors iki Burgaso tik apie 1 400 km, jei nesirenki užsakomojo reiso per agentūrą, lieka „Ryanair“, kuri kartą per savaitę skraidina iš Kauno, arba skristi su persėdimais. Anot Varnos turizmo informacijos centro darbuotojų, tiesioginiai skrydžiai reguliariais reisais iš Varnos arba Burgaso oro uostų į Vilnių jau planuojami.
Skubėti nepataria ir NT specialistai. Pasak „Investuok“ kalbintos, neseniai viename šios šalies kurortų būstą įsigijusios lietuvių brokerės, kainos čia tikrai patrauklios, bet reikia būti atsargiems. Paprašiusi neskelbti jos pavardės, besidairantiems tinkamo būsto ji patarė pasikalbėti ne tik su vietiniais NT agentais, bet ir su lietuviais, turinčiais patirties šioje rinkoje, nes „jei tik bulgarai pajus, kad žmogus nelabai išmano šios šalies rinką, atvykėliams bandys įsiūlyti tai, ką sunkiau parduoti; be to, čia aktyviai veikia ne tik NT agentūros, bet ir savo veiklos nelegalizavę ir ne visuomet patikimi tarpininkai“. Todėl geriau susirasti patikimą žmogų, kuris ne tik pakonsultuos ir padės išsirinkti bei nusiderėti, bet ir palydės iki pat notaro.
Kita problema, anot Bulgarijos rinkoje dirbančios lietuvių brokerės, NT agentūros „Investroom“ vadovės Elenos Kaubrienės, susigundę itin patrauklia būsto geroje vietoje kaina investuotojai gali kartu nusipirkti bėdą, kurios ilgai neatsikratys.
„Jei perkate iš statytojų labai pigiai, namas gali būti nepriimtas valstybinės komisijos. Jie gali to nepadaryti ir kelerius metus, o tokį būstą įsigijęs žmogus, jei susiklosčius aplinkybėms norės parduoti savo turtą, turės papildomų rūpesčių. Jei būstas nedidelis ir kainuoja tik 10 tūkst. eurų, beveik galiu garantuoti, kad jis bus nepriimtas valstybinės komisijos“, – aiškina ji. Pašnekovė priduria, kad tokių problemų paprastai nebūna, jei būstas perkamas antrinėje rinkoje.
Saulėtasis Krantas patrauklesnis
Investuoti į NT Bulgarijos pajūrio kurortiniuose miesteliuose patrauklu dėl to, kad butai čia pigesni negu Ispanijos ar Kipro kurortuose, o uždirbti galima ne tik iš trumpalaikės nuomos, bet ir dėl to, kad paties turto kainos linkusios didėti. „Be to, su vietos gyventojais susikalbėsite ne tik angliškai, bet ir rusiškai“, – atkreipia dėmesį E. Kaubrienė.
Pašnekovės teigimu, ieškoti būsto investicijai geriau ne Auksinėse Kopose, o Saulėtajame Krante: pastarasis yra labiau į pietus, todėl oro ir vandens temperatūra 1–2 laipsniais aukštesnė, be to, paplūdimys didesnis, todėl statoma daugiau apartamentų arti jūros, ir kainos šiek tiek mažesnės negu Auksinėse Kopose.
Dažniausiai perkami apartamentai kompleksuose, kuriuos prižiūri administratorius, kliento pageidavimu pasirūpinantis ir jų nuoma turistams. Įrengtas butas, kurį įsigijus iš karto galima gyventi ir nuomoti, vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų už kv. m. Be abejo, pirmojoje linijoje, t. y. prie pat jūros, būstai brangesni, bet antroje kainos, pasak E. Kaubrienės, jau priimtinos ir paprastiems žmonėms, o trečiojoje dar pigesni.
„Už 16–17 tūkst. prie pat jūros būsto tikrai nerasite, bet ir trečioje linijoje, 1000–1200 m iki jūros, galima nusipirkti nedidelį butuką komplekse su administratoriumi – arčiau, negu pas mus Kuršių nerijoje nueiti nuo marių iki jūros. Taip pat galima ieškoti būsto mažesniuose miesteliuose, pavyzdžiui, Aheloy, Ravda, Sarafove. NT mokesčiai juose mažesni, bet būstai pastaruoju metu šiek tiek pabrango, nes sumažėjo pasiūla, o bendra taisyklė – kuo arčiau Burgaso oro uosto, tuo brangiau. Labai gražus senas miestas Nesebaras, kuriame dauguma gyventojų vietiniai, poilsiautojų pamėgtas Sv. Vlasas, bet jame būstai jau prabangesni. Jis ant kalnų, bet iki jūros vis tiek netoli, reikia tik nusileisti žemyn“, – pasakoja E. Kaubrienė.
Skaičiuojantiems grąžą
Metinis NT mokestis, kuris priklauso nuo kadastrinės turto vertės, Bulgarijoje nėra didelis, bet kiekvienais metais gali būti vis kitoks, nes jis perskaičiuojamas kasmet. Mokestis už administravimą ir priežiūrą taip pat nedidelis – atsižvelgiant į komplekso klasę gali siekti nuo 6 iki 15 eurų už kv. m per metus. Už elektrą, vandenį ir nuotekas mokama pagal skaitiklius. „O tokio šildymo, prie kokio mes pratę, Bulgarijoje nėra. Ten yra kondicionieriai. Bet daug elektros šildymui nesunaudosite, ypač jei būstas saulėtoje pusėje. Mes patys atostogavome spalį ir šildyti buto nereikėjo“, – sako E. Kaubrienė.
Svarstantiems, kokį būstą lengviausia išnuomoti, ji primena, kad brangesnio ir nuoma bus šiek tiek aukštesnė. Taip pat svarbu komfortas – paklausūs netoli jūros, kompleksuose su baseinais, SPA ir kitomis pramogomis esantys būstai, bet dauguma poilsiautojų Bulgarijoje ieško pigesnių – nedidelių, kompaktiškų apartamentų. Tai gali būti studijos tipo būstas arba būstas su vienu miegamuoju, kurį mielai išsinuomos 4 asmenų šeima. Tad ir ieškant būsto investicijai nereikėtų dairytis į labai didelius ir prabangius.
Pasak E. Kaubrienės, priklausomai nuo komforto lygio sezono metu už parą apartamentuose su vienu miegamuoju poilsiautojai Saulėtajame Krante moka 40–50 eurų, o jei jie toliau nuo jūros – apie 30 eurų. „Nors yra mėgėjų atvažiuoti ir kovo mėnesį, kai dar ne taip karšta, o mėgstantys vėjus ir audringą jūrą – ir spalį, vis dėlto, skaičiuodami, per kiek laiko atsipirks investicija, nepamirškite, kad prastovų gali būti ir sezono metu, o nuomos kaina ne sezono metu krinta iki 10–15 eurų už parą“, – primena pašnekovė.
Taigi Bulgarijos kurortai nebrangūs, todėl leisti sau juose ilsėtis gali daug žmonių, o įsigyti ir išlaikyti būstą taip pat palyginti nebrangu. Apsimoka? Gal ir taip, jei ne dar vienas aspektas. „Manau, uždirbti iš būsto poilsiautojams nuomos čia galima, bet minimalus atlyginimas Bulgarijoje 220 eurų, dalis viešbučių, ypač mažesnių, esančių ne tokiose patraukliose vietose, neranda darbuotojų, nors aptarnavimo srityje dirba daug ukrainiečių ir kinų, ir yra priversti užsidaryti. O jei taip nutiks komplekse, kuriame įsigijome būstą?“ – svarsto Jolanta, atskleisdama dar vieną priežastį, kuri numalšino jos draugų entuziazmą.
Apsimoka – jei įvertinsite visus „bet“
Šiaip jau pamėgę investuoti į gyvenamųjų patalpų nuomą, kuri duoda stabilias pajamas, lietuviai labai atsargiai vertina galimybę investuoti užsienyje, sako „Capital“ brokerė Rovena Tučkienė ir priduria, kad jos tai nestebina.
„Manau, gyvenant Lietuvoje investuoti į NT užsienyje ir jį nuomoti yra šiek tiek keblu, nes tikrai sudėtinga kontroliuoti nuomininkus užsienyje ir esu girdėjusi ne vieną pasakojimą apie nuomininkų sudergtus namus, – pasakoja R. Tučkienė. – Todėl reikia turėti žmogų ar įmonę, kuri prižiūrės nuomojamą būstą, rūpinsis jo administravimu, mokesčiais, renovacija. Pavyzdžiui, Alanijoje yra nemažai įmonių, kurios teikia tokias paslaugas. Susitarus su jais, investuoti į NT užsienyje apsimoka, nes kai kuriose šalyse kainos yra daug mažesnės negu Lietuvoje, o pajamos dėl ilgesnio turistinio sezono didesnės.“
Pašnekovė priduria, kad ryžtantis tokiai investicijai reikia kruopščiai atlikti namų darbus – suskaičiuoti, kiek tai kainuos ne tik pinigų, bet ir laiko, taip pat įvertinti riziką ir nepamiršti apsvarstyti, ar būstas, kurį nusprendėte įsigyti ir nuomoti, pasikeitus situacijai bus likvidus, kas rūpinsis jo pardavimu užsienyje, jei jūs negalėsite nuvykti.
O „Remax“ brokeris R. Sablovskis svarstantiems apie investicijas į būstą pietiniuose kurortuose pateikia itin konkrečių patarimų. Anot jo, yra keli dalykai, nuo kurių priklauso būsto patrauklumas bet kurios šalies kurortuose. „Pirmiausia atstumas iki jūros ir teikiamos paslaugos. Kuo arčiau jūra, tuo geriau. Svarbu ir ar matyti jūra. Ne mažiau svarbu, ar į jūsų pasirinktą kurortą yra tiesioginiai skrydžiai, pavyzdžiui, į Larnaką (Kipras) ar į Antaliją (Turkija), koks atstumas iki oro uosto. Optimalus variantas – valanda kelio. Būstas turistams bus patrauklesnis, jei kaimynystėje yra golfo laukai, atrakcionų parkai ir kitos pramogos“, – vardija jis.
Taip pat reikėtų pasidomėti, kokie yra metiniai NT mokesčiai, nes daug kur taikomi progresyviniai mokesčiai ir už prabangų turtą tenka mokėti daugiau. „Svarbi ir turto administravimo kaina. Brazilijoje už 200 eurų per mėnesį susirasite sodininką, kuris prižiūrės ir tvarkys namą su baseinu, bet Europoje už tokias paslaugas tikrai mokėsite daugiau“, – aiškina R. Sablovskis.
Pasak jo, investicijų grąža paprastai svyruoja nuo 5 iki 10 proc., neskaičiuojant turto pabrangimo, tačiau skaičiuodami būsimą pelną daugelis pamiršta, kad pasitaikys prastovų, be to, mėnesį, o gal ir du patys norėsite ilsėtis savo būste. Administratoriaus, kuris prižiūrės būstą ir rūpinsis nuoma, kai jūsų nebus, paslaugos taip pat kainuoja.
Kita vertus, nors daugelyje lietuvių pamėgtų kurortų vasaros sezonas trunka 4–5 mėnesius, tinkamai pasirinkus galima uždirbti iš nuomos ir ne sezono metu. „Jeigu šalia yra didelis miestas, pavyzdžiui, Kanai, Barselona, San Sebastianas, kuriuose vyksta daug didelių parodų ir konferencijų, galima tikėtis pajamų ir ne sezono metu. Be to, žiemą kai kurie kurortai atgyja dėl vandens pramogų mėgėjų, todėl renkantis vietą ir turtą investicijai reikėtų pasidomėti, ar turistai jūsų nusižiūrėtoje vietoje turi ką veikti ne sezono metu“, – pataria brokeris.
Be to, ir būsto kainų žirklės daugelyje šalių yra nemažos, tad prieš apsisprendžiant, ar verta pirkti būstą ten, kur vasara ilgesnė, o jei pirkti – tai kokį ir kur, tikrai yra apie ką pasvarstyti ir ką skaičiuoti.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Aktualijų rubrikoje: Prieš dešimt metų vyko pasaulio pabaiga – didžiausia krizė modernioje istorijoje, bet panašu, kad nelabai ko iš jos išmokome. Lyginame situaciją prieš dešimt metų ir dabar. JAV ir Kinijos muitai – prekybos karas ar kietos derybos?
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: Analizuojame „Auga group“ perspektyvas – įmonė pardavė svajonę, ar pavyks įgyvendinti? Pasaulio protfeliai – trys iš keturių patyrė nuostolius – ką tai reiškia? Naujas reguliavimas aktyviems – CFD draudimai.
Rinkos: Nauja besivystančių rinkų krizė – analizuojame kas jas kėlė aukštys, o dabar traukia žemyn? Atskiras straipsnis šioje rubrikoje apie Turkija – kas vis tik vyksta Turkijos ekonomikoje? Ar čia dar verta investuoti? Aukso amžiaus pabaiga? Trys priežastys kodėl auksas pinga. Cukrus ir kava – panašu, kad išlaukus tinkamos progos uždirbti galima.
NT rubrikoje: Tęsiame Pietų Europos kurortų apžvalgą – investuoti ar ne? Apie butus investavimui Lietuvoje – svarbiausi ir kertiniai momentai į ką šiandien verta atkreipti dėmesį.
Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, laisvalaikio rubrika, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
