Nekilnojamojo turto specialistai pastebi – krizės metu ir pokrizinio laikotarpio pradžioje butų plėtotojai buvo nukreipę beveik visas savo investicijas į ekonominės ir vidutinės klasės daugiabučių plėtrą, tačiau per pastaruosius penkerius metus fiksuojamas itin spartus brangesnės klasės būsto statybų apimčių augimas.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2013–2015 metais brangesnių butų dalis nuo visų tais metais pastatytų butų sudarė 6–8 proc., 2016 metais tokių butų dalis jau siekė 13 proc., o 2017 metais – net 18 proc. 2018-ieji metai taip pat pasižymės gausia statomo brangesnio būsto (butų su daline apdaila, kurių kaina viršija 2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą) dalimi. Ji, preliminariais „Ober-Haus“ skaičiavimais, sudarys apie 15–17 proc. nuo visų šiais metais planuojamų pastatyti butų“, – komentuoja R. Reginis.
Savo ruožtu R. Žulpa pažymi, kad per paskutinį pusmetį Vilniuje buvo parduota 380 naujos statybos prestižinės klasės butų. „Palyginti su tuo pačiu laiku pernai, paskutinio pusmečio prabangaus būsto pardavimai šiais metais išaugo 59 proc.“, – sako jis.
Pasak R. Žulpos, vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių prabangaus turto paklausos šuolį, buvo tokio turto pasiūlos augimas: „Pirkėjai šiuo metu sostinėje turi galimybes rinktis iš rekordinės prabangaus būsto pasiūlos – 1450 neparduotų butų. Be abejo, palanki ekonominė aplinka, augančios pajamos taip pat buvo vieni iš pagrindinių katalizatorių, skatinusių prabangaus turto paklausą.“
„Ober-Haus“ skaičiavimais, už brangiausią (3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą viršijantį) turtą per 2017 metų pirmąjį pusmetį sumokėta beveik 18,7 mln. eurų, 2017 metų antrąjį pusmetį – 34,3 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2018 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 29,5 mln. eurų.
Pastarojo meto butai – rekordininkai
„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad brangiausias butas Vilniuje 2018-ųjų pirmąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už 47 kvadratinių metrų ploto butą buvo sumokėta per 305 tūkst. eurų (6,5 tūkst. eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
2017-ųjų antrąjį pusmetį rekonstruotame istoriniame name Gaono g. (Senamiestyje) 90 kvadratinių metrų ploto butas su požeminėmis automobilio stovėjimo vietomis parduotas už 530 tūkst. eurų (beveik 5,4 tūkst. eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).
Dar vienas praėjusiųjų metų būstas – rekordininkas buvo daugiau nei 300 kvadratinių metrų ploto butas naujos statybos name Bokšto g. (Senamiestyje). Už butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta per 1,7 mln. eurų (beveik 5,3 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).
Antrąjį praėjusių metų pusmetį buvo įsigytas dar vienas įspūdingas pirkinys – už daugiau nei 370 kvadratinių metrų ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis ir kitais priklausiniais naujos statybos name A. Tumėno g. (šalia Seimo rūmų) buvo sumokėta daugiau nei 2,2 mln. eurų (beveik 5,1 tūkst. eurų už vieną kvadratinį metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).
Sau perka pigesnį prabangų būstą
Pasak R. Žulpos, daugumą prabangaus turto pirkėjus vienija bendras bruožas – tai yra pasiturintys žmonės, kuriems yra svarbi turto išliekamoji vertė, lokacija, kaimynystė ir kuriems kainos kriterijus nėra pirmoje vietoje.
„Tačiau pirkėjus galima skirstyti į kelias grupes. Vieni jų – pirkėjai, perkantys turtą gyvenimui. Dažniausiai jie įsigyja turtą didesniuose projektuose, kuriuose vidutinė būstų kaina svyruoja 2,5-3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Taip pat galima išskirti ir pirkėjus, turtą perkančius kaip investiciją. Tokiems pirkėjams prabangus būstas dažniausiai būna ne pirmas turtas. Jie renkasi būstą išskirtiniuose projektuose, kuriuose turto kaina yra didesnė nei 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir kuriuose išliekamoji vertė yra viena didžiausių“, – komentuoja R. Žulpa.
