Buvo numatyta, kad Lazdynų baseino statybos kainuos beveik 21,8 mln. eurų. Tačiau dabar jau numatyta statyboms skirti virš 22,6 mln. eurų. Tikinama, kad kainos didėjimą lėmė brangstančios statybinės medžiagos, didėjantys atlyginimai.
Nepabrango daugiau nei buvo numatyta
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad nors kaina ir padidėjo, ji nėra nė centu didesnė nei buvo numatyta sutartyje. Tiksliau, sutartyje buvo pažymėta, kad kaina gali keistis atliekant sutarties darbų perkainavimą indeksuojant.
„Nieko daugiau neišbrango negu numatyta sutartyje. O sutartyje yra numatytas indeksavimas, vieną kartą per sutarties laikotarpį. Tai ta kainos perskaičiavimo galimybė, ją didinti arba mažinti, yra numatyta rangos darbų sutartyje. Atsižvelgiant į darbo apmokėjimą, įrenginių, statybos produktų ir kitų visokių dalių sąnaudų pokyčius rinkoje, pagal tam tikrą kainų indeksą galima paindeksuoti. Jeigu pasižiūrėti, tai sutartis pasirašyta 2017 metų viduryje. Praėjo laiko, tikrai kainų ir atlyginimų lygis kilo, tai ta indeksavimo galimybė ir buvo panaudota.
Buvo numatyta galimybė, kad gali pabrangti projektas. Be abejo buvo atsidėta ir be to, Europos Sąjunga, kuri šį projektą dalinai finansuoja, pagal visus teisės aktus ir galimybes tą padidėjimo dalį finansuos. O savivaldybės biudžete, be abejo, ir bus numatyta“, – DELFI komentavo Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis,
Sutartyje pažymima, kad Lietuvos statistikos departamentas 2018 metų liepos 30 dieną paskelbė apie statybos sąnaudų kainų indekso pasikeitimą. Mėnesinis statybos sąnaudų kainų indekso pokytis sudaro 2,9 proc., lyginant su sutarties pasirašymo metu galiojusiu kainų indeksu.
Dar birželio pradžioje P. Poderskis teigė, kad „rangovas bando keisti technines specifikacijas ir, galbūt, sumažinti darbo kaštus ar „išsimušti“ didesnę darbo sąmatą“. Pavyzdžiui, rangovas nurodė, kad Techniniame projekte numatytos daugiasluoksnės plokštės nebegaminamos, todėl jas reikia keisti kitomis, tačiau brangesnėmis, kaip tuomet sakė P. Poderskis. Dabar DELFI Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kad bus naudojamos ne tokios plokštės, kokių rangovas užsinorėjo, tačiau tokios, kurios atitiktų keliamus standartus.
„Iš tikrųjų tie techniniai keitimai yra priimti, bet jie yra rangovo rizikoje. Mes iš tikrųjų kaip savivaldybė, kaip užsakovas, stengiamės ir dedame visas pastangas dėl sieninių plokščių, kad vėliau galėtume priduoti agentūrai kažkokiai tą pastatą, kad galėtume panaudoti skirtą paramą, nes jei nepasiektume energinio efektyvumo rodiklių, tai negalėtume to padaryti. Stengiamės valdyti tą projektą, kad jis įvyktų kaip įmanoma greičiau ir pagal visus teisės aktus, tuo labai rūpinamės, bet projektas gan sudėtingas. Plokštės bus ne kokių rangovas norėjo, o kokie teisės aktų, higienos normų ir energinio efektyvumo reikalavimai. Juos atitinka daug plokščių, bet pasirinktas pigiausias variantas, kuris ekonomiškai yra naudingiausias savivaldybei“, – patikino P. Poderskis.
Kiek anksčiau paaiškėjo, kad statybų procesą vilkino ir nekokybiškai suprojektuotas stogas. Tačiau dabar savivaldybė tikina, kad problemos išspręstos.
„Savivaldybė dėjo visas pastangas, atliko visus būtinus veiksmus, kad naujame objekte būtų užtikrintas žmonių saugumas, tuo pačiu viską darė vadovaudamasi teisės aktų ir sutarties nuostatomis. Saugumas yra prioritetas“, – rašoma atsakyme DELFI.
Tęsiasi teismo procesas dėl beveik 130 tūkst. eurų
Projektas gali atsieiti ir dar daugiau, jei generalinei statybų rangovei įmonei „Irdaiva“ pavyks prisiteisti 128,5 tūkst. eurų iš Vilniaus valdžios.
„Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys naujienų agentūrai BNS teigė, kad atliekant statybos darbus paaiškėjo, jog techniniame projekte dėl betonavimo darbų ir armatūros įsivėlė klaidų. O būtent tokią sumą ir atsieis projekte nenumatyti papildomi darbai.
Pasak P. Poderskio, ši istorija tęsiasi jau beveik metus ir tęsis toliau, nes į padidėjusią projekto vertę ši reikalaujama suma neįtraukta, apie taikos sutartį negalvojama.
„Teismas iš tikrųjų vyksta, ten nuomonė yra išsiskyrusi, bet kai kurių ginčų išspręsti taikiai, ne teismo būdu, neišeina. Tai kartais ir pasiteisiame. Pilnai galėjo būti, kad ir dėl tų pačių plokščių, ar dėl metalų, ar dėl dar kažkokių priežasčių, būtų dar vienas ar kitas teismo papildomas procesas užsuktas, bet tai stengiamės naudoti kaip kraštutinę priemonę. Apie taikos sutartį mes ten negalvojame. Toliau dėl to bylinėjamės, nėra klausimų dėl to“, – DELFI pakomentavo P. Poderskis.
Sutartyje buvo numatyta, kad naujojo baseino statybos turėtų būti baigtos iki 2018-ųjų pabaigos. Tačiau paskutinėmis žiniomis baseinas pradės veikti 2019 metų antroje pusėje.
Anksčiau buvo skaičiuojama, kad projekto vertė sieks 21,8 milijonus eurų. Iš jų — 11,6 milijonų eurų — ES ir valstybės biudžeto, 1,2 milijono eurų — savivaldybės ir likusi suma — 9 milijonai eurų — valstybės investicijų programos lėšos.
Sovietmečiu statytas Lazdynų baseinas nugriautas pernai rugpjūtį, naująjį baseiną stato bendrovės „Irdaiva“ vadovaujamas konsorciumas, kuriame taip pat dalyvauja „Axis Power“, „MG Baltic“ valdoma „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“. Baseinas statomas pagal UAB "Infes", "Slangen+Koenis International B.V.", UAB "Cloud Architektai", UAB "Sweco Lietuva" parengtą architektūrinį projektą.
Buvo pranešama, kad komplekse veiks ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, sveikatinimo centrai, pirčių zonos. Šalia plaukimo baseinų bus įrengtos 1 000 ir 200 sėdimų vietų dydžio tribūnos žiūrovams. Centre bus įrengti šiuolaikiški persirengimo kambariai, pagalbinės patalpos kitoms sporto šakoms, modernūs dušai, keletą šimtų vietų tribūnos, automobilių stovėjimo aikštelė.
