– Ar Lietuva spėja vytis stipriausias pasaulio valstybes savo technologijų vystymosi sparta?
– Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šalyje beveik 41 proc. verslo įmonių naudoja inovacijas ir šis rodiklis artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekia apie 50 procentų. Vis tik realios Lietuvos verslo išlaidos inovacijoms tesiekia 23 proc. ES vidurkio.
Reikia pripažinti, kad didelė dalis technologijų Lietuvą pasiekia tik po kelių metų. Tarkime, tie patys mobilieji mokėjimai, apie kuriuos pastaraisiais metais tiek daug kalbama, jau senokai gyvuoja Danijoje, Kinijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau didėjantis Fintech įmonių skaičius Lietuvoje (117 vnt.) rodo, kad turime augančią ekosistemą, remiamą ir Lietuvos Banko. Esame ambicingi, naujus produktus vystome daug greičiau nei Vakarų valstybės. Galbūt šių iniciatyvų būtų ir daugiau, bet griežtas reguliavimas mūsų šalyje kai kurias technologijas daro neprieinamas. Nepaisant to, turime didžiulį potencialą, nes ketvirtadalis Lietuvos studentų pasirenka su naujovėmis susijusias studijas: gamtos mokslų, matematikos, kompiuterijos ir inžinerijos sritis. Šiuo metu turime apie 31 500 IT specialistų rinkoje.
– Kiek verslininkams, lyderiams svarbu eiti koja kojon su technologijų kaita?
– Galėčiau remtis savo patirtimi nekilnojamojo turto vystymo versle. Ilgą laiką naujai pastatyti butai buvo pardavinėjami gyvo susitikimo metu, tačiau šių susitikimų pastebimai sumažėjo. Pradėję analizuoti priežastis supratome, kad jaunėjanti auditorija mieliau užklausimus rašytų svetainėje (per „chat’us”) nei skambintų telefonu. Dažnu atveju jaunesniam žmogui skambinimas telefonu yra didžiulis barjeras. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, kai nespėjant su technologijomis ir besikeičiančia vartotojų elgsena galima prarasti labai daug klientų.
Kitas pavyzdys susijęs su reklama. Dabartinė mūsų dėmesio koncentracija yra labai trumpa, tad ir pati reklamos forma evoliucionuoja į trumpesnius vaizdo įrašus, dažnai ne tokius nugludintus, būtinai su subtitrais. Jei nepritrauksi dėmesio per pirmas tris sekundes, vartotojas tiesiog toliau keliaus per naujienų srautą.
Mano požiūriu, verslas turi atsižvelgti į vartotojų poreikius, o technologijos leidžia greičiau spręsti žmonių problemas, tad jeigu nespėsime jų spręsti, tai tiesiog nebebūsime reikalingi.
Tai yra natūrali evoliucinė atranka – kaip ir gamtoje. Išlieka ne tie, kurie yra stipriausi ar protingiausi, o tie, kurie moka prisitaikyti. Galime paimti pavyzdį iš pramogų pasaulio. Madona yra viena iš daugiausiai uždirbančių atlikėjų ir jeigu pažiūrėtumėte į jos strategiją, tai yra nuolatinis pokytis. Būtent dėl to, kad ji nuolat keičiasi ir prisitaiko prie naujų muzikos tendencijų ir kintančios klausytojų kaitos, ji išlieka populiari. Tad ir verslas turi stengtis išlikti nuolat populiarus. Yra sudėtingiau užsisenėjusioms, stambioms korporacijoms, nes valdymo ir sprendimų priėmimo „aparatai“ yra labai dideli. Dėl to tokiems sunkiau išlikti lanksčiam ir greičiau prisitaikyti – tai tampa tikru iššūkiu.
– Kaip technologijų raida veikia komandos formavimo ypatumus?
– Anksčiau formuojant komandą darbo skelbimus talpindavome įvairiuose skelbimų portaluose, tačiau dabar vienas iš efektyviausių būdų surasti komandos narį yra socialiniai tinklai bei specialios programėlės, kurios leidžia inovatyviai ieškoti kandidatų ir su jais susipažinti. Gal dėl to, jog ir patys ieškome inovatyvių, socialiai aktyvių žmonių.
Formuojant komandą labai svarbu suprasti darbuotojų poreikius. Skirtingos kartos kelia skirtingus reikalavimus darbui ir pačiam darbdaviui. Tarkime, Z kartai yra labai svarbu savirealizacija. Jie stato savo poreikius aukščiau kompanijos. Jiems yra svarbu, kad darbas jiems patiktų, galėtų tobulėti. Tad jeigu tik kažkurio iš jų negauna, iškart keliauja toliau, keičia darbą, neprisiriša prie vienos vietos. Jie nebeturi baimės keisti darbą. Tad šioje vietoje yra labai svarbi vadovų grandis, kuri draugauja su žmonėmis, kalba ta pačia kalba „chatuose”, socialiniuose tinkluose.
– Kokie didžiausi kartų skirtumai, kalbant apie technologijų panaudojimą?
– Pastebiu, kad tai priklauso ir nuo pačio žmogaus vidinės motyvacijos eiti į priekį. Pastebėjau, kad pokyčiams daug labiau priešinasi jaunesni žmonės nei vyresni. Arba priešingai, vyresni daug aktyvesni socialinėje erdvėje ir imlesni technologijoms. Žinoma, kad turime nuolat stebėti, ką jaunoji karta veikia, kokiais socialiniais tinklais ar kokiomis technologinėmis priemonėmis naudojasi, nes tendencijas diktuoja ji.
Tačiau turiu pripažinti, kad dabar kiekvienas įmonės darbuotojas, bent jau mūsų, turi puikiai suprasti technologijas, inovacijas ir gebėti greitai mokytis. Žingeidumas čia yra nepralenkiama savybė. Mūsų komandoje nuo direktoriaus, iki administratorės – visi žino, kas yra dirbtinis intelektas, blokų grandinės ar virtuali realybė.
– Ką patartumėte lyderiams, norintiems neatsilikti nuo technologijų raidos?
– Būti atviriems ir nuolatos keistis bei mokytis. Praverčia konferencijos, industrijos naujienų sekimas, bei, žinoma, studijos universitetuose, nuotolinėse programose ar tiesiog informatyvių vaizdo įrašų peržiūra „youtube“. Tikiu, kad dėl milžiniško informacijos srauto ir greitai besikeičiančios aplinkos turime ugdyti dvi pagrindines savybes: kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.
– Kokiomis vertybėmis pati vadovaujatės siekdama savo tikslų?
– Keliu sau pačius aukščiausius standartus, tikiu griežta disciplina, verslo etikos galia ir turiu ilgalaikį požiūrį į tai ką darau. Manau, kad turime siekti maksimalių rezultatų, nepamirštant pagarbos kitiems, meilės žmonėms ir paprastumo.
