„Jums norėčiau papasakoti labai nemalonią ir mūsų šeimai itin skausmingą istoriją su liūdnai pagarsėjusia Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – DELFI). Veiksmas vyksta sodininkų bendrijoje „Šeškinė“ .
Protingumo ribas peržengusi byla buvo nagrinėjama net nuo 2011 metų iki dabar. Statybos inspekcija teigia neva yra užgrobtas 15 kv. m. valstybinės žemės plotas, nors pastarasis priklauso mūsų šeimai. Su inspekcija teko bylinėtis net keturiuose teismuose ir visuose ši valstybinė institucija patyrė fiasko“, – pasakojo Tomas.
Nors galiausiai teismas pripažino, kad buvo užgrobtas 0,347 kv. m plotelis (58,5cm x 58,5 cm), Statybos inspekcija vis tiek neatsitraukia: nesutikdama su šių paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės sprendimu ji vėl jį apskundė, todėl 7 metus besitęsiančiai istorijai galo nematyti.
Apskundė bendrijos pirmininkas
„Prasidėjo visa istorija nuo to, kad mane sodų bendrijos pirmininkas paskundė savivaldybės viešosios tvarkos skyriui, neva mano tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje.
Analizuojant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą išties matyti, kad „nėra įvardyta, kokią dalį valstybinės žemės galimai užėmė, ja naudojosi Tomas Nenartavičius, neapibrėžtas pažeidimo padarymo laikotarpis, nekonkretizuota, nuo kada iki kada minėtas asmuo galimai padarė pažeidimą“.Taigi administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Vilniaus miesto savivaldybei.
Tačiau sodų bendrijos pirmininkas neatlyžo ir apskundė vyrą Statybos inspekcijai.
Tomas stebisi, kodėl išvis kažkam užkliuvo jo tvora, kuri „niekam netrukdo“.
Vyras pasakojo, kad tvorą pasistatė pagal 2004 m. kadastrinius matavimus atliekančios įmonės „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą.
Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo 15 kv. metrų ploto užgrobimą
Kai gavo sodininkų bendrijos pirmininko kreipimąsi, Statybos inspekcija rimtai ėmėsi neva nelegalios tvoros reikalo.
Pirma, inspekcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl Tomo žemės sklypo ir šalia jo esančios valstybinės žemės naudojimo patikrinimo. NŽT, atlikusi patikrinimą, pateikė informaciją Inspekcijai, kad Tomas yra užėmęs apie 15 kv. m valstybinės žemės.
Taigi 2013 m. lapkritį Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir pareikalavo, kad savo lėšomis jis nugriautų tvorą valstybinėje žemėje.
Tiesa, 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų Tomas neįregistravo viešajame registre, kadangi jam buvo paaiškinta, kad tai neprivalu. Kad įregistruoti šiuos matavimus nėra privalu vėliau pripažino ir teismas, kuris pasisakė, jog ieškovas šiuo planu gali remtis, įrodinėdamas, kad reikalaujama nugriauti tvoros dalis nėra valstybinėje žemėje.
„Tačiau Statybos inspekcija toliau įrodinėjo, kad esu užgrobęs tuos 15 kv. m ir, kas blogiausia, kuo esu tikrai labai pasipiktinęs, Inspekcija vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos sudarytais aktais, kur nėra nurodyta jokių koordinačių taškų, kaip tas plotas buvo apskaičiuotas. Jie tiesiog paėmė šalia esančio sklypo registruotas ribas kaip kokybinį tašką, kažkokiu būdu nubrėžė liniją ir teigė, kad neva užgrobiau 15 kv m.
Viename iš posėdžių teismas iš tiesų įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti paaiškinimus, kokiais teritorijų planavimo dokumentais remdamasis tarnybos specialistas parengė 2013 spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimą aktą.
Be to, teismas įpareigojo patikrinti valstybinės žemės šalia ieškovo žemės sklypo naudojimą, atsižvelgiant į ieškovo turimą 2004 m. „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą ir jame nurodytas koordinates.
Taip pat pabrėžė, kad „NŽT Žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra išsamus ir aiškus“, nenurodytos kraštinių tvoros taškų koordinatės, faktinis naudojimas lygintas su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ detaliojo plano duomenimis, nenurodyti nei žemės sklypo, nei tvoros koordinačių duomenys.
Taigi Tomas šventė antrą savotišką pergalę.
Statybos inspekcija ryžtingai ėjo toliau
Vis dėlto istorija šioje vietoje nesibaigė.
„Antros instancijos teismas nustatė, kad nesu užėmęs tų 15 kv. m žemės ir tada Statybos inspekcija skundė šitą nutartį“, – pasakojo Tomas.
Byla atsidūrė Vilniaus apygardos teisme, kur 2016 m. gegužę teismas nutarė, kad valstybinė žemė nebuvo užimta ir nėra reikalo nugriauti tvoros.
Teismas savo sprendime dar kartą pažymėjo, kad įmonei „Geoksis“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jų pagrindu parengus žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriumi, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi ir sodininkų bendrija „Šeškinė“, tvora neužima bendrojo naudojimo kelio važiuojamosios dalies, <...>, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo savavališko statybos akte nurodytos tvoros laikyti savavališka statyba ir įpareigoti pašalinti padarinius“, – buvo rašoma 2016 m. teismo sprendime.
Tačiau Statybos inspekcijai to neužteko – ji apskundė 2016 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimą Lietuvos aukščiausiajam teismui (LAT).
„Mano teisininkas labai nustebo, kad aukščiausiasis teismas apskritai nagrinėja tokį skundą, kadangi teisinio klausimo kaip ir nėra – tik faktų klausimas, bet LAT pasisakė, kad kartais gali nagrinėti ir faktines aplinkybes.
Galiausia LAT pasisakė, kad nėra pagrindo teigti, jog esu užėmę valstybinę žemę ir paragino atlikti dar vieną teisminę ekspertizę“, – pasakojo Tomas.
LAT 2017 m. nutartimi paskelbė, kad dėl specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų reikia atlikti žemės sklypo tiksliuosius matavimus, nustatyti faktiškas koordinates ir jas palyginti su privalomomis pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Taigi buvo paskirta ekspertizė, o byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Byla buvo grąžinta per apygardos teismą vėl į Vilniaus apylinkės teismą, ir ekspertize buvo nustatyta, kad vietoje teigtų 15 kv. metrų esu užėmęs 0,347 kv. m žemės lopinėlį. Iš esmės vienas stulpelis turi būti perstumtas į mano sklypo pusę. Tai yra natūrali paklaida, įsivaizduokite, koks tai mažas plotas“, – piktinasi Tomas.
Pakriko sveikata, itin jautriai reagavo vaikai
Tomas vis dar negali atsistebėti, kad dėl šio žemės lopinėlio turėjo bylinėtis tiek daug metų, švaistyti laiką ir lėšas.
„Mane nuo 2011 m. iki 2018 m po teismus tąso, Statybos inspekcija tikrai negražiai elgiasi, iškraipo faktus, atsisako atlikti ekspertinį tyrimą. Jie įsitikinę, kad yra teisūs ir labai negarbingai elgiasi. Nenoriu sakyti, kad čia visa Statybos inspekcija tokia, bet jai atstovaujantys atstovai.
– Aš tikrai tą stulpelį perstumsiu, čia net ne ginčo objektas, net klausimų dėl to nėra – be problemų tą padaryt. Tai labai paprastas veiksmas – iškasi stulpelį ir įkasi kitoje vietoje. Bet pagalvokite, kokia čia žala valstybei.
Tomas piktinasi, kad Statybos inspekcija jį pavertė žemgrobiu, nors jis toks nėra, o dėl kelerių metų teismų karuselės netgi pakriko sveikata, vaikai patyrė daug streso.
„Man yra baisu, vaikai nesupranta, kas darosi, iki ašarų buvo privesti, klausė, ar atims žemę, kodėl taip yra. Jie labai skausmingai reagavo, nes vis kažkas atvažiuoja, fotografuoja, matuoja. Kiek kartų tai buvo daroma – ant rankų pirštų jau nesuskaičiuoju.
Į tuos teismus vis einu ir einu, buvusi sutuoktinė jau atsisakė dėl sutrikusios sveikatos. Čia, atsiprašau už išsireiškimą, yra marazmas. Kaip valstybės tarnyba gali taip dirbti, nežinau, tai tiesiog nekompetentinga“, – nestokojo karčių žodžių.
Statybos inspekcija nepasiduoda
Tačiau, Tomo nelaimei, istorija vis dar nesibaigia.
Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė DELFI tvirtino, kad Inspekcija, nesutikdama su 2018 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka.
L. Luščiauskaitė patvirtino, kad domėtis tvora Inspekcija pradėjo po to, kai gavo raštišką sodų bendrijos pirmininko kreipimąsi.
„Statybos inspekcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo ir greta jo esančios valstybinės žemės naudojimo patikrinimo.
Inspekcija, remdamasi NŽT patikrinimo duomenimis, patikrino statinio (tvoros) statybos teisėtumą, buvo nustatyta, kad statytojas tvoros statybai neturėjo privalomo rašytinio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo.
Nustačius, kad tvoros, pastatytos valstybinėje žemėje, statyba yra neteisėta, Inspekcija 2013 lapkričio 12 d. statytojui surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nustatyta, kad tvora nuo gatvės pusės yra pastatyta valstybinėje žemėje, ir yra reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo statytojas įpareigotas nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą bei sutvarkyti statybvietę“, – pasakojo ji.
NŽT: rėmėmės Registrų centro duomenimis
DELFI kreipėsi į NŽT, kad paaiškintų, kaip tarnyba nustatė, jog Tomas užgrobė 15 kv. m valstybinės žemės, ko nepripažino net pats teismas.
Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė aiškino, kad Tomo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal vėliausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, t. y. šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtos pagal „preliminarius matavimus“.
„Tuo metu gretimiems, su Žemės sklypu besiribojantiems žemės sklypams, jau anksčiau (2009 metais) yra atlikti kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, šių žemės sklypų kadastro duomenys yra užregistruoti NT registre ir kadastre, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal atliktus kadastrinius matavimus.
Taigi, tarnybos skyrius, pagal gautą skundą atlikdama Žemės sklypo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, vadovavosi oficialioje šalies duomenų bazėje – Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotais ir tuo metu nenuginčytais duomenimis, kuriuos palyginus su Skyriaus atlikto faktinių duomenų patikrinimo metu gautais duomenimis (geodeziniais prietaisais užfiksuotomis Žemės sklypą juosiančiomis tvoromis), buvo nustatytas užimtas valstybinės žemės plotas –15 kv. m“, – paaiškino ji.
Aušrinė Lisauskienė pažymėjo, kad NŽT nenagrinėjo ir nevertino nei Tomo žemės sklypo, nei gretimų NT registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų teisingumo ar neteisingumo, o atlikdama valstybinę žemės naudojimo kontrolę rėmėsi oficialiais valstybės įmonėje Registrų centre esančiais duomenimis.
Paaiškino, kaip 15 kv. m virto 0,347 kv. m
Paklausta, kaip galėjo nutikti, kad NŽT taip stipriai apsiriko ir vietoje 58,5 kv. cm nustatė 15 kv. m žemės užgrobimą, ji dar kartą priminė, kad „ginčo žemės sklypas nebuvo pamatuotas naujausioje koordinačių sistemoje, o pamatuotas nuo senųjų laikų ir „Registrų centro“ duomenyse nurodyta, kad atlikti „preliminarūs matavimai“.
„Pabrėžiame, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos proceso metu buvo iškelti klausimai, susiję su Žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų ribų teisingumo nustatymu.
Taip pat teismo ekspertizės metu kompleksiškai įvertinus visumą duomenų ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių, jos išvadose buvo nurodytos žemės sklypui kadastriniais matavimais nustatytinos ribos, įvertinant maksimalias galimas ribų paklaidas. Būtent pagal šias, teismo metu išsiaiškintas ateityje atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui nustatytinas ribas, žemės sklypą faktiškai juosianti tvora faktiškai užima mažesnį valstybinės žemės.
Pabrėžiu, kad mes matuojame faktinį žemės sklypo naudojimą ir lyginame su tuo, kas yra įregistruota Registrų centre.
Netgi teismo ekspertizėje aptarta, kodėl taip nutiko. Teismo ekspertas pasisakė, kad pamatuota teisingai, tačiau kėlė klausimą dėl žemės sklypų matavimų – tiek kaimyninių žemės sklypų, tiek Tomo Nenartavičiaus sklypo teisingumo ir jų įregistravimo Registrų centre. Kadastrinių matavimų NŽT neatlieka. Tai turi pasidaryti pats sklypo savininkas samdydamasis matininkus, kurie vykdo individualią veiklą ir turi matininko kvalifikaciją.
Skirtingi valstybinės žemės užėmimo plotai atsirado ne dėl Skyriaus specialistų neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad teisminio ginčo metu iškilo papildomų klausimų, susijusių ne su valstybinės žemės naudojimo atlikimu, o su žemės sklypo ribų nustatymo teisingumu. Tik nuodugniai teisme išnagrinėjus šiuos klausimus, buvo konstatuoti nauji faktai, lėmę užimtos valstybinės žemės ploto skirtumus“, – tvirtino ji.
