Kauno centre esančios valstybei priklausančios patalpos, kurias KTU valdo patikėjimo teise, bus parduodamos viešuose aukcionuose. Pirmasis aukcionas planuojamas spalio mėnesį. Už parduotus pastatus gautos lėšos, kaip rašoma KTU pranešime spaudai, bus investuojamos į studijų infrastruktūros gerinimą.
Sutaupys lėšų
Vyriausybė dar 2014–2015 metais „uždegė“ žalią šviesą pirmajam ir antrajam KTU investiciniam etapui – buvo parduoti septyni universiteto patikėjimo teise valdomi valstybės pastatai.
Šių metų liepą vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leido pradėti trečiąjį investicinį etapą ir parduoti dar 5 KTU nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė – 3,49 mln. eurų. Gautos lėšos, akip skelbiama, bus skiriamos studijų infrastruktūros stiprinimui, taip sukuriant sąlygas pritraukti talentingus studentus ir išlaikyti pažangius dėstytojus. Visus pastatus, kurių bendras plotas siekia apie 13 tūkst. kvadratinių metrų, tikimasi parduoti iki metų pabaigos.
Rekonstruojant senas, nefunkcionalias patalpas bus sukurta multifunkcinė mokymosi erdvė su biblioteka ir kompiuterių klase, aktyvaus mokymosi auditorijos aštuoniuose fakultetuose, dizainu grįsto ir probleminiam mokymui pritaikytos auditorijos ir atviros grupinio mokymosi zonos šešiuose KTU fakultetuose bei atvira technologijų auditorija grupiniams darbams trijuose fakultetuose.
„Universitetui būtina investuoti į infrastruktūros atnaujinimą, siekiant sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje. KTU deda dideles pastangas optimizuodamas savo veiklą, infrastruktūrą. Seni, nenaudojami pastatai, kurie nebeatitinka šiuolaikinio universiteto poreikių, yra investicijoms reikalingų lėšų šaltinis. Norime padėkoti vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, kurie girdi ir supranta mūsų argumentus. Tikimės, kad mūsų nueitas nelengvas kelias atvers tokių pačių galimybių ir kitoms aukštosios mokyklos“, – teigia laikinoji KTU rektorė Jurgita Šiugždinienė.
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad universitetas taip pat sutaupys daug lėšų, dabar skiriamų nenaudojamų pastatų priežiūrai, šildymui, valymui ir apsaugai. Kauno miestui tai taip pat labai gera žinia: centre esantys ir nenaudojami pastatai, pasak jos, privalo atgyti ir taip grąžinti miestą, daryti jį patrauklesniu tiek jaunimui, tiek Lietuvos ir užsienio investuotojams.
KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą. Tokia galimybė atsirado vyriausybei 2014 m. rugpjūčio 27 d. priėmus nutarimą leisti vykdyti bandomąjį projektą – parduoti patikėjimo teise universiteto valdomą valstybės NT, t. y. leisti nenaudotinus pastatus investuoti į universiteto kapitalo didinimą.
Pasiūlymus ruoš iki rudens
Bene daugiausia klausimų iki šiol kyla dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatų. Po to, kai Seimas pritarė šios aukštosios mokyklos prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir visų LEU studijų perkėlimui į Kauną, tapo neaišku, kad laukia Vilniuje esančių pastatų.
Nors svarstymų būta įvairių – nuo pardavimo iki ministerijų perkėlimo į juos – tik dabar pradeda aiškėti, kas gali laukti prie Nėries stūksančių pastatų.
Kaip informavo vyriausybės spaudos tarnybos atstovai, šiuo metu svarstomos galimybės LEU centrinį pastatą (pastatų grupę) bei sporto infrastruktūrą panaudoti kitų švietimo ir mokslo įstaigų reikmėms. Taigi, kol kas sprendimas dėl LEU centrinių rūmų pastatų nėra priimtas.
Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavesta iki rugpjūčio pabaigos pateikti siūlymus. Iki mėnesio pabaigos taip pat planuojama atlikti ir kaštų bei naudos analizę.
Kitų aukštųjų mokyklų pastatų pardavimo klausimai vyriausybėje šiuo metu nesvarstomi.
