Ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatyta, kad ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, jog kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių. Net 18 kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimtini.
Kaip konstatavo ekspertai, be defektų yra tik 4 iš audito metu tirtų kelių.
„Iš šio audito galime spręsti, kad situacija Lietuvos keliuose nebuvo pati geriausia, tikrai prasta. Turime žiūrėti į ateitį kaip ją taisyti. Reikalausime šių blogų kelių atstatymo“, – sakė Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Jo vertinimu, dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
„Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta Garantinė komisija artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus. Rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų“, – sakė laikinai einantis pareigas LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas.
Ekspertai nurodo nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.
Kaip ketvirtadienį ryte rašė naujienų agentūra BNS, siekiant išsiaiškinti, kodėl nemaža dalis naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių tarnauja trumpiau nei numatyta projektuose, ministerijos iniciatyva 2017 metais buvo pradėtas Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas.
Pradiniam tikrinimo etapui buvo atrinkti 33 naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių projektai, įgyvendinti įvairiuose šalies regionuose.
Pirmojo kelių kokybės audito rezultatai pristatyti vasario pradžioje. Tuomet R. Masiulis teigė, kad šalies kelių kokybė yra prastesnė nei tikėtasi. Tyrimas parodė, kad 9 iš 10 tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.
Daug rangovų
Kelių kokybės tyrimus LAKD atliko kartu su Kelių ir transporto tyrimų institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu.
Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvos keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei Skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80 proc. kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis.
Atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma tobulinti projektavimo darbų kokybę, automatizuoti procesus, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus. Konkrečių veiksmų buvo imtasi dar vykstant kelių kokybės auditui.
Auditas nustatė, kad darbai turėjo būti nepriimti arba pažeidimai nustatyti keliuose, kuriuose rangovais buvo įmonės: „Kamesta“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „Alkesta“, „Parama“, „Hidrostatyba“, „Žemkasa“, „Šilutės automobilių keliai“, „Eurovia Lietuva“, „Lemminkainen Lietuva“, „Taurakelis“, „Žemaitijos keliai“, „Šiaulių plentas“, „Fegda“, „Plungės lagūna“.
Kaltina neskaidrumu
Po spaudos konferencijoje žiniasklaidai išplatintame asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Rimvydo Gradausko pranešime teigiama, kad Susisiekimo ministerijos inicijuotas auditas ne tik vykdytas neskaidriai, bet ir skirtas pridengti įstatymams prieštaraujantiems Susisiekimo ministerijos veiksmams.
Asociacijos turimais duomenimis, audito metu keliai buvo skenuojami radariniu skeneriu, kuris detaliai parodo visos kelio dangos storį. Radus vieną nedidelę vietą, kur danga plonesnė, nepaisant to, kad kompleksiškai visas kelias viršija arba atitinka reglamento reikalavimus, buvo paimamas mėginys ir teigiama, jog visas kelias yra brokuotas.
„Nepaisant skambių spaudos konferencijų, per pusantrų metų nei vieno mūsų asociacijos nario nebuvo paprašyta ištaisyti neva rastus defektus. Dabar sužinojome, kad net 18 kelių neturėjo būti priimti, tačiau ir vėl pirma pradedama kalbėti viešai, o ne dirbti su rangovais“, – teigė R. Gradauskas.
Teigiama, kad Ministerijos vykdomo audito metu buvo ištirti 33 2014–2017 metais rekonstruoti keliai, tačiau tiriamų objektų sąrašas nuo visuomenės ir rangovų buvo kruopščiai slepiamas.
„Susidaro įspūdis, kad vienintelis ministerijos tikslas buvo sugriauti kelių sektoriaus privačių įmonių reputaciją ir sukurti įspūdį, jog Lietuvoje nėra kokybiškų paslaugų teikėjų, tad jų reikia ieškoti užsienyje ar steigti naujus“, – konstatavo asociacijos vadovas.
Asociacija „Lietuvos keliai“ taip pat atkreipia dėmesį, kad po ministerijos įvykdytos kelių priežiūros reformos buvo sukurta įmonė „Kelių priežiūra“, kuriai, pažeidžiant vidaus pirkimų draudimą, patikėta darbų už 80 mln. eurų.
„Ši įmonė pradeda dalyvauti ir kelių tiesimo, ir rekonstrukcijos konkursuose, kurie šiemet vykdomi kaip niekada lėtai. Per pirmą pusmetį buvo panaudota tik ketvirtadalis Kelių plėtros ir priežiūros fondo lėšų. Dėl to jau ėmėmės tam tikrų teisinių veiksmų Briuselyje, nes dabartinė situacija prieštarauja viešajam interesui turėti modernią ir gerai prižiūrimą kelių infrastruktūrą bei civilizuotai funkcionuojančią paslaugų rinką“, – piktinosi R. Gradauskas.
Anot jo, šiuo metu situacija yra labai prasta: „Lietuvos keliai nėra tinkamai vystomi ir prižiūrimi, infrastruktūra degraduoja, kelininkų įmonėse darbuotojų per dvejus metus sumažėjo nuo maždaug 9 tūkst. iki 6 tūkst. Kenčia tiek Lietuvos ekonomika ir verslai, tiek visos Lietuvos žmonės, kurie iš savo kišenės dengia kylančias logistikos sąnaudas, leidžia laiką spūstyse ir važinėja nesaugiais keliais.“
