Gyventojų prijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų gyvenvietėse tapo svarbia tema šalyje po to, kai pernai Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, dėl kurios šaliai gresia milijoninės baudos.
Anot ministro pirmininko, nors vandens tiekimo bendrovės savo lėšomis įrengs vamzdynus šalies gyventojams, neaišku, ar patiems gyventojams pakaks lėšų savo namuose įsirengti nuotekų tinklus.
„Nėra toks paprastas ir juokingas klausimas. XXI amžiuje, kai pažiūri, kiek namų ūkių neturi nei vandentiekio, nei kanalizacijos, tenka tik apgailestauti. Tie sprendimai privesti įvadą tiek vandens, tiek kanalizacijos iki pat namų. Kitas klausimas, ar žmonės pajėgs jau viduje įsirengti. Kad žmonės pajėgtų, mes turime skurdą mažinti“, - ketvirtadienį Vyriausybės valandoje Seime sakė S. Skvernelis.
Jis pridūrė, kad skurdas mažinamas Vyriausybės mokesčių reforma.
„Mūsų žingsniai nukreipti pagausinti žmonių pajamas ir tada jie galės, nepriklausomai, ar kaime, ar mieste, susitvarkyti ir įsigyti. Tai nėra tradicija, tai yra viena skurdo ir mūsų skurdaus gyvenimo apraiškų, kurias turime išgyvendinti“, - tikino jis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, parlamentaro Gintaro Vaičekausko paklaustas, kaip visgi gyventojai bus priversti įsirengti vandentiekį savo namuose, kad būtų išvengta EK baudos, teigė, kad komunikacijos iki namų bus nutiesiamos nemokamai.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė įtvirtinti, kad žmonės privalo prisijungti prie nuotekų tinklų. Tačiau posėdyje Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas atkreipė dėmesį, kad tokių pastangų gali nepakakti, nes EK reikalavimai yra griežtesni.
Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad aglomeracija būtų laikoma urbanizuota teritorija, kurioje gali susidaryti 2 tūkst. gyventojų atitinkanti tarša.
Taip pat siūloma, kad tokiose teritorijose nuotekų ir geriamojo vandens tinklai būtų centralizuoti, išskyrus atvejus, kai tai padaryti yra labai brangu, arba tai neduos naudos aplinkai.
Jeigu gyventojai atsisakytų, kad nuotekų tvarkytojai įrengtų infrastruktūrą, tai reikėtų daryti savo lėšomis. Tais atvejais, kai jie neprisijungtų prie centralizuotų tinklų, grėstų baudos iki 100 eurų.
EK dėl per didelio Lietuvos gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos, skaičiaus pažeidimo procedūrą pradėjo praėjusių metų vasario 15 dieną. Pagal Europos Sąjungos Miestų nuotekų direktyvą, 58 Lietuvos gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių (aglomeracijose), ne mažiau nei 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, o likę ne daugiau nei 2 proc. nuotekų - individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus.
Kokio dydžio baudos galėtų sulaukti Lietuva, nežinoma. Tačiau jeigu EK Lietuvos „juodajame sąraše“ yra 58 aglomeracijos, Liuksemburgas už 2 aglomeracijas, neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, yra sulaukęs 2 mln. eurų vienkartinės baudos ir 2,8 tūkst. eurų periodinės baudos už kiekvieną dieną.
