Į redakciją kreipėsi nuo agentūros nukentėjęs Tomas (redakcijai pavardė žinoma). Paslaugos norėjęs garbaus amžiaus žmogus sumokėjo 30 eurų, tačiau galimybės išsinuomoti butą taip ir nesulaukė. Ar šioje situacijoje yra išeitis? Atkurti „status quo“ įmanoma tik su teisininko pagalba.
Padavė pinigus, bet buto negavo
Iš Kauno į uostamiestį atvykęs pilietis apie agentūrą „Butų nuoma“ nežinojo nieko. Susisiekęs su jos vadove Ina Gaižutiene jis atvyko į biurą. Vyriškis išgirdo sąlygas - „30 eurų už sąrašą kontaktų su butą nuomojančiais asmenimis“. Tačiau šioje situacijoje esminis momentas buvo sutartis, kurią senjoras pasirašė.
„Norėjau vieno kambario buto iki 80 eurų. Bandžiau skambinti pagal sąrašą, bet arba butas jau buvo išnuomotas, arba niekas neatsiliepė. Skambinau agentūrai, kad vyktų kartu, bet vietoje to pasakė siųsti agentūrai trumpąsias žinutes ir laukti naujų pasiūlymų„, - nusivylimo neslėpė Tomas.
Visgi prieš pasirašant sutartis žmonėms reikėtų būti atidesniems. Negana to, jog Tomo ir agentūros sudarytoje sutartyje privelta daugybė gramatinių klaidų, abejonių kelia ir pačios sutarties sąlygos. Sąskaitoje faktūroje netgi nenurodomas tikslus adresas.
„Jeigu klientas atsisako žiurėti siulomą butą atitinkantį jo reikalavimus, agentūra turi teisę daugiau paslaugų neteikti. Klientas noredamas gauti naujų pasiulymų, privalo siųsti SMS žinutes kasdien žiemiau nurodytu AGENTŪROS telefono numeriu, nurodęs savo duomenis (varda, pavardę ir kokio būsto ieško)... Jeigu klientas nesiunčia sms žinutes, ar neprašo agentūros nauju pasiūlymų daugiau nei tris dienas, tai pat jeigu atsisako agentūros paslaugų, agentūra turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su klientu dėl kliento įsipareigojimų nevykdymo“, - rašoma vienoje sutartyje (tekstas netaisytas).
Padės tik teisininkas
Pasak teisininkės / teismo mediatorės Ramunės Riaukės, siekiant teisėtais būdais apginti vartotojo pažeistas teises, sutartį galima pripažinti negaliojančia su profesionalaus teisininko pagalba. Pavykus tai padaryti, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 dalį, galima taikyti restituciją ir atkurti šalių padėtį į buvusią iki teisės pažeidimo - t. y. iki sutarties pasirašymo.
„Šioje situacijoje taikant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 6 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktus, asmens duomenų tvarkymas būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas agentūrai duotų sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais arba tvarkyti duomenis būtų būtina, siekiant įvykdyti agentūros sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas“, - teigė R. Riaukė.
Ji pridėjo, jog pripažinus sutartį negaliojančia, agentūra prarastų teisę rinkti ir tvarkyti asmens duomenis vienu iš pagrindų. Šiai sutarčiai negaliojant, vienintelis teisėtas pagrindas rinkti asmens duomenis yra tik asmens duomenų subjektų sutikimas.
Moteris priminė, jog, įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, 83 teisės akto straipsniu konkrečiai nustatytos diferencijuotos bei atgrasančios sankcijos už neteisėtą asmens duomenų rinkimą arba kitus neteisėtus duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo veiksmus. Kaip nurodoma šiame straipsnyje, maksimali baudos riba - 20 mln. Eur, arba 4 proc. metinės pasaulinės apyvartos.
Agentūra žinoma ir policijai
Apie agentūros „Butų nuoma“ vykdomas paslaugas gerai žino ir policija. Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Jūratė Albrektienė atskleidė, jog pernai ir užpernai būta pavienių pareiškimų.
„Deja, pareigūnai nelabai gali padėti, kadangi agentūra ir teįsipareigoja pateikti adresus. Vienintelis patarimas - labai atidžiai skaityti, kas pasirašoma, klausti, jei nėra sukonkretinta, ką įsipareigoja padaryti. Turėtų būti įvardinta ir kas grės, jei neįvykdys įsipareigojimo“, - žmones įspėjo policijos atstovė.
Agentūrą „Butų nuoma“ po didinamuoju stiklu stebi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Aišku tai, jog „tarpininkavimas“ vyksta įregistravus individualią veiklą.
Agentūros „Butų nuoma“ vadovė Ina Gaižutienė į „Vakarų ekspreso“ skambučius neatsakė.
Daugybė nusiskundimų
Pirmi rimtesni nusiskundimai agentūros „Butų nuoma“ veikla viešumoje pasirodė 2011 metais. Tąkart už analogiškas paslaugos procedūras agentūra prašydavo nuo 80 iki 100 litų. Nuo to karto apie agentūrą buvo galima girdėti kone kasmet, tačiau į aferos pinkles įkliūva vis naujų žmonių.
Tiesa, prieš penkerius metus agentūros vadovė Ina Gaižutienė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog nieko neleistino nedaro, esą tai ne „Hilton“ viešbutis, o informaciją apie nuomojamus butus teikianti agentūra.
Paslaugos teikėjas privalo reaguoti į reikalavimą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė
Pažymėtina, kad prieš sudarydamas paslaugų teikimo sutartį, paslaugų teikėjas vartotojui privalo suteikti Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad paslaugų teikėjo sutartis privalo atitikti teisės aktų reikalavimus, vienas iš kurių - duomenų apie paslaugų teikėją pateikimas.
Papildomai pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.205 straipsnį „Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą„. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius, pavyzdžiui, grąžinti sumokėtus pinigus.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Nesutikdamas su pardavėjo atsakymu vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Sudarant sutartis su paslaugų teikėjais, vartotojams visuomet patariame:
1. Išsamiai aptarti paslaugos objektą;
2. Nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, bendradarbiavimo, ginčų sprendimo klausimus;
3. Nustatyti proporcingą atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą - delspinigius, baudas;
4. Detaliai nustatyti mokėjimų už atliktas paslaugas terminus, aptarti sąlygas dėl mokėjimų sustabdymų, jei paslaugos nesuteikiamos arba netinkamai suteikiamos;
5. Detalizuoti paslaugų terminus;
6. Aptarti įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminus bei jo būdus.
Taip, kilus ginčui, vartotojui bus lengviau pagrįsti, dėl kokių paslaugų buvo susitarta ir kokių sutartinių įsipareigojimų paslaugos teikėjas nesilaikė.
Įpareigojo grąžinti pinigus
Praėjusių metų vasarą VVTAT komisija tenkino nuo Inos Gaižutienės ir jos agentūros „Butų nuoma“ nukentėjusių dviejų asmenų prašymus. Pirmu atveju už sutarties pažeidimus įsipareigojimų neįvykdžiusi moteris turėjo grąžinti 80 Eur, o antru - 20 Eur. Skundų priežastys buvo panašios - pateikti nuomojamų butų sąrašai, kuriuose faktinės nuomojamų butų kainos neatitiko nurodytų sąraše kainų, dalis butų buvo išnuomoti arba nurodytais telefono numeriais niekas neatsiliepė.
