„Kalbant apie konversijos teritoriją, ji uosto bendrajame plane yra pažymėta kaip uosto bei verslo veiklai skirta teritorija – ir taškas! Mūsų manymu, puiku, kad miestas, planuodamas ateities perspektyvas, norėtų suteikti kuo daugiau erdvių visuomenei, tačiau tai daryti reikėtų ne chaotiškai ir įvertinus visas galimas pasekmes“, – sako Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika ir „Klasco“ vadovas Audrius Pauža sako, kad įmonės iš nuomojamų teritorijų išsikelti neketina ir jau yra suplanavusios investicijų į jų plėtrą.

BNS primena, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Klaipėdos miesto valdžia svarsto dalį uosto teritorijos atiduoti visuomenei. Miesto taryba pernai liepą pritarė miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai, kurioje artimiausią dešimtmetį nėra numatytas išorinis uostas. Tuomet taip pat nuspręsta sudaryti galimybę dalį uosto teritorijos, kurioje šiuo metu veikia didžiausia krovos kompanija „Klasco“ bei Vakarų Baltijos laivų statykla, palikti prieigai prie vandens.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tuomet tikino, kad uosto teritorijų atlaisvinimas, arba vadinamoji konversija, vyktų tik suderinus ją su Klaipėdos uosto direkcija ir uosto bendrovėmis.

Gegužės viduryje Susisiekimo ministerija patvirtino Klaipėdos uosto parengtą bendrąjį planą, šiuo metu yra prasidėjęs 4 mėnesius truksiantis viešinimo etapas.

Uosto ir valdžios bendrojo plano koncepcijos reikalingos planuojant uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų.