„Savivaldybės administracijos prižiūri savo teritorijoje esančius kelius, želdinius, apšvietimą ir teikia kitas paslaugas, kurios reikalingos, kad ten esantis nekilnojamasis turtas tinkamai funkcionuotų, todėl tikslinga, kad už nekilnojamąjį turtą surenkamas mokestis atitektų savivaldybėms. Pasaulyje savivaldybių biudžetų pagrindą sudaro už nekilnojamąjį turtą surinkti mokesčiai. JAV sudaro 73 proc., Didžiojoje Britanijoje - 99 proc., Kanadoje - 84 proc., Australijoje - 100 proc., o Lietuvoje tik 7,6 proc.“, - teigia parlamentaras.

Anot jo, Vyriausybė skelbia, kad apmokestinusi antrą gyvenamosios paskirties būstą tikisi surinkti apie 11 mln. eurų pajamų. Ši suma, kaip numato įstatymo projektas, patektų į valstybės biudžetą, nors pajamos už juridinių asmenų mokamą nekilnojamojo turto mokestį tenka savivaldybėms.

„11 mln. eurų yra labai menka suma valstybės biudžete, tačiau labai dideli pinigai savivaldai. Jeigu bus įvedami nauji mokesčiai, tai tegu tie pinigai atitenka savivaldai, o tada gyventojai, kurie jį mokės, patys galės matyti, kas už tuos pinigus yra daroma“, - kalbėjo K. Masiulis.

Jeigu Seimas pritartų, tikimasi, kad nauji mokesčiai galėtų atsirasti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)