Šių metų pradžioje, sausio 31 d., Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 94, kuriuo nustatyta, kad teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms iki šių metų rugpjūčio 1 d. nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano sprendinių bus nutrauktas šio plano teritorijų planavimo procesas ir liks galioti 2012 m. patvirtintas Tvarkymo planas.
Vienaip ar kitaip sulauksime atomazgos – arba bus pakeistas planas, arba liks galioti senasis.
Prieš kelerius metus jau griuvo Juodkrantėje ant Kuršių marių kranto stovėjęs dailus statinys, kuriame veikė restoranas „Sorento“. Statybvietė šiuo metu rekultivuota.
Iki vasaros pradžios su žeme bus sulygintas vadinamasis druskų sandėlis Juodkrantėje prie Gintaro įlankos. Šis statinys priklausė valstybės įmonei „Kelių priežiūra“. Sandėlyje šaltuoju metų laiku kelininkai laikydavo smėlio ir druskos mišinį.
Apie 145 tūkst. eurų kainavęs statinys, kuris buvo naudojamas kelių priežiūros medžiagoms sandėliuoti, tapo nelegalus, kai teismas panaikino jo detalųjį planą ir statybos leidimą.
Prioritetas – automobilių aikštelė?
Dar vienas iš griautinų statinių, iki kurio buldozeriai dar važiuoja, komercinės paskirties statinys Preilos prieigose. Sovietmečiu šioje vietoje veikė automobilių stovėjimo aikštelė. Maždaug 2002-aisiais joje buvo pastatyti trys neįprastos architektūros pastatai, pačių vietos gyventojų vadinami „vaiduokliais“, o aplinkosaugininkai jiems priklijavo „baobabų“ etiketę. Jie, pagal 2012 m. Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planą, taip pat turėtų būti nugriauti. Įvykdžius šį reikalavimą teritorija turėtų būti rekultivuota ir grąžinta pirminė paskirtis. Nugriovus statinius, nupjovus pušis ir kitus augalus vėl reikėtų atnaujinti asfalto dangą ir atkurti automobilių stovėjimo aikštelę. „Tačiau kuris poilsiautojas šiais laikais savo automobilį laikytų kažkur miške, o pats gyventų už kelių kilometrų prie Kuršių marių?“ – nelogišku siūlymu stebisi vietiniai.
Vieno iš trijų pastatų savininkas Paulius Jaruševičius stebisi keistu valstybinių institucijų požiūriu į eilinį pilietį.
„Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) teisinasi ginanti viešąjį interesą. O privačios nuosavybės apsauga nėra viešasis interesas? Aš esu pripažintas teisėtu įgijėju, mano naudojamo pastato tinkamumą naudoti parašais pripažino net dvylika įvairių institucijų pareigūnų. Rūta Baškytė (VSTT direktoriaus pavaduotoja) man yra pasakiusi, kad reikėjo žiūrėti, kai pirkau. Juk nusipirkęs vogtą daiktą netapsi jo šeimininku. Tačiau 2004 m., kai tą pastatą pirkau, man nė minties tokios neatėjo, kad jis buvo neteisėtai pastatytas. Notaras patikrino dokumentus, bankas man suteikė kreditą, sumokėjau pinigus pardavėjui. Kaip aš galiu atsakyti už tai, kad leidimas statybai buvo išduotas netesėtai?“ – kalbėdamas su DELFI piktinosi preiliškis.
Kainuotų milijonus
P. Jaruševičius sakė suskaičiavęs, kad aptariamame sklype esančių trijų pastatų nugriovimas kainuotų apie 20 mln. eurų. Kiekvienas iš griautinų statinių Kuršių nerijoje savininkų galėtų reikalauti ir milijonus siekiančios moralinės žalos atlyginimo. Vyriškis teigė, kad per tuos jau antrą dešimtmetį besitęsiančius procesus keli žmonės susirgo vėžiu ir mirė.
„Mano namas įvertintas 330 tūkst. eurų. Tikrai priskaičiuočiau ir moralinę žalą. Tad nugriaučiau, pateikčiau ieškinį kokiems 2 mln. eurų ir prisiteisčiau. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, jei valstybė įpareigoja pilietį dėl kokių nors priežasčių nugriauti savo turtą, tai valstybė tame pačiame sprendime turi numatyti ir žalos atlyginimą.
Namas įkeistas bankui, esu pasiėmęs paskolą 25 metams. Nugriovus dingtų užstatas ir kiltų daugybė kitų problemų. Ir kaip mums jaustis, kaip jaustis mano vaikams, kurie čia užaugo? Tačiau tvirtai pasakiau sau, kad dėl to aš į psichiatrinę ligoninę negulsiu ir gyvenime šią problemą atskyriau. Tačiau per tuos metus jau 8 žmonės mirė nuo vėžio, kuris juos užpuolė dėl nuolatinio streso ir pergyvenimų. Dar kiti jau turi ir didelių psichikos problemų. Tuo mūsų šeimoms yra padaryta nesuskaičiuojama žala“, – emocingai kalbėjo preiliškis.
Šimtai teisės aktų
Pagal 2012 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintą KNNP tvarkymo planą, Juodkrantėje, Preiloje ir Nidoje turėtų būti nugriauta 19 pastatų.
2018 m. gegužės vidury, gavę gyventojų prašymą, grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl KNNP tvarkymo plano atitikimo Konstitucijai.
Viename iš prašymo punktų primenama, kad, pagal Civilinį kodeksą, „Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės: paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus“. Todėl ir klausiama, ar KNNP specialusis tvarkymo planas yra tarp tų „numatytų atvejų“?
Pasak vieno iš šio kreipimosi iniciatorių Seimo nario Simono Gentvilo, teritorijų planavimą Lietuvoje reglamentuoja net 206 teisės aktai, o Kuršių nerijoje galioja dar daugiau įvairių įstatymų ir nutarimų.
„Mums kilo klausimas, kodėl valstybė nesutvarko iki šiol šio reikalo? Kai 2012 m. buvo patvirtintas KNNP tvarkymo planas, jis po to buvo pradėtas koreguoti. Tačiau geresnės versijos priimti taip ir nesugebėta. Dabar žadama išvis nutraukti naujosios versijos rengimą, tad pastatai, kurie yra paminėti senajame plane, turės būti nugriauti. Valstybinės institucijos – Kultūros ir Aplinkos ministerijos, kurios yra tarpusavy sukibirkščiavusios, nepasiūlo jokių sprendimų. Jei Vyriausybė nieko nesiūlo, tai mes, kaip Seimo nariai, siūlome kvestionuoti patį dokumentą. Šiuo metu teritorijų planavimą reglamentuoja 206 teisės aktai. Jie nėra sustyguoti ir sinchronizuoti, dažnai jie vienas kitam prieštarauja. Kuršių nerijoje jų yra daugiausiai. Nes tai ir pasienis, ir saugoma teritorija, ir paveldosauginė teritorija, ir kurortinė zona. Neringa, beje, vienintelė, kuri neturi savo Bendrojo plano ir iki šiol įstrigusi tame chaose“, – DELFI komentavo S. Gentvilas.
Galėjo jau pasibaigti
Preilos gyventojas P. Jaruševičius džiaugiasi, kad keli parlamentarai suprato padėties absurdiškumą. Suvokę, kad valstybei gresia milžiniški nuostoliai, jie ėmėsi iniciatyvos.
„Valstybės institucijos pačios pripažįsta, kad tai yra tik biurokratinė problema, kilusi dėl įstatymų nevienareikšmiškumo. Niekas jau nebeaiškina, kad statiniai pažeidžia kažkokias UNESCO vertybes. Pati UNESCO pripažino, kad tie pastatai nieko nesudarko. Todėl šią problemą galėtume išspręsti taikos sutartimi bet kurią akimirką. Tik nėra politinės valios. Kultūros paveldo departamentas aiškiai pasisakė, kad seniai jau galėjome viską išspręsti ir pasirašyti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje. Nes nėra jokio ginčo objekto tarp žmonių ir valstybės. Tačiau Aplinkos ministerija galvoja kitaip, todėl ir įvelia mus į teisinius ginčus. Ir tai vyksta jau 12 metų.
Vyriausybės kanceliarija jau seniai pasiūlė šalims pasirašyti taikos sutartį, tačiau Aplinkos ministerija, ypač viceministrė Rėda Brandišauskienė, kuri kuruoja šią sritį, nusiteikusi kategoriškai ir liepia griauti. „Dvylika metų vyksta bylos ir negi nieko nenugriausime?“ – tokį klausimą ji pateikė viename Vyriausybės posėdyje“, – stebėjosi vienos iš valstybės pareigūnių požiūriu Preilos gyventojas.
Nesiruošia aiškintis
Aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė DELFI paneigė, kad būtų kažką panašaus sakiusi. Jos teigimu, ji yra dalyvavusi ne viename Vyriausybės pasitarime ir išsakiusi įvairių nuomonių, o pateiktoji citata visiškai netiksli. Be to, teigė viceministrė, griovimo darbai kainuotų kur kas mažiau, nei tvirtina neringiškiai. O didžiąją dalį atsakomybės dėl to, kad procesas įstrigęs, ji perkėlė patiems gyventojams ir Kultūros paveldo departamentui, kuris nesutiko su plano pataisomis, o reikalavo viską palikti negriaunant.
„Atkreipiu dėmesį, kad pateikta citata visiškai netiksli, o argumentas dėl dešimčių milijonų nėra pagrįstas duomenimis. VSTT specialistų skaičiavimais, visos kompensacijos (griovimo atveju) neviršytų kelių milijonų.
Pažymiu, kad Aplinkos ministerijos sistemos institucijos yra atlikusios daug darbo, ieškodamos galimybių kompromisams (statinių pertvarkymui, atsisakant griovimo). Tuo rūpinosi kelių kadencijų Vyriausybės.
2017 m. rudenį Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos, nepaisant detalių pasitarimų metu pasiekto sutarimo (dalyvaujant KM viceministrui ir LRVK atstovui), atsisakė derinti KN tvarkymo plano korektūrą, kuria galėjo būti sudarytos prielaidos taikos sutartims. Mūsų žiniomis, KPD tai darė išeidama už kompetencijos ribų ir siekdama ne kompromiso, o 100 proc. teismų neteisėtomis pripažintų statybų įteisinimo. Savivaldybė ir visos kitos valdžios institucijos korektūrą buvo suderinusios.
Vyriausybės pasitarime 2017 m. esu pristatinėjusi susiklosčiusią situaciją, ilgą kompromisų siekimo kelią ir jo rezultatų nebuvimą, esu sakiusi, kad teisinėje valstybėje neturėtumėme bijoti vykdyti teismų sprendimų. Nesant KN tvarkymo plano pakeitimų (juos siūlėme 5 ar 6 kartus, visais atvejais nederino KPD), taikos sutartys nėra galimos. Teismų sprendimai yra įsigalioję, todėl turi būti vykdomi. O mano kuruojama Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija yra atsakinga už teismų sprendimų priverstinį vykdymą/organizavimą tuo atveju, jei pastatų savininkai per nustatytą terminą jų neįvykdo. Tai mano kaip viceministrės atsakomybės sritis“, – raštu pateiktame atsakyme DELFI akcentavo viceministrė.
Įstatymų taisymas stringa
Šių metų pradžioje sausio 31 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime Aplinkos ministerijai buvo pavesta per du mėnesius parengti ir pateikti Vyriausybei Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų pakeitimų projektus. Pakeitimuose turėjo būti atsisakyta valstybiniuose parkuose saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo kaip atskiro proceso ir jį integruoti į nurodytų saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą; priėmus šiuos pakeitimus, organizuoti naujos KNNP planavimo schemos parengimą.
Tačiau iki šiol šis pavedimas neįvykdytas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Žolynas DELFI pateiktame atsakyme paaiškino, kad „vykdant Vyriausybės pasitarimo protokolinį pavedimą Aplinkos ministerija rengia ne tik minėtų įstatymų, bet ir glaudžiai susijusio Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektą. Be to, siekiant racionaliai organizuoti teisėkūros procesą, rengiamas Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo papildytas kitais šiai dienai aktualiais pakeitimais, todėl iki šiol užsitęsė viso įstatymų komplekto pateikimas derinti.“
Menkina vertingąsias savybes
Radikaliai nusiteikusiems griovėjams taip pat kliūna centrinėje Neringos gyvenvietėje Nidoje netoli marių, senamiestyje rekonstruoto restorano „Seklyčia“ pastatas. Reikalaujama nugriauti jungtį tarp pagrindinio ir pagalbinio pastatų bei kiemą dengiantį stiklinį paviljoną.
Pagal 2012 m. KNNP tvarkymo planą, turėtų būti atkuriamas iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių. „Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: stiklinis priestatas (veranda) ir antras restorano medinės verandos aukštas, atstatomas dvišlaitis stogelis, o pirmas medinės verandos aukštas perstatomas perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat išardoma jungtis tarp pastatų“, – toks nuosprendis įrašytas šiuo metu kvestionuojamame dokumente.
Bendrovės „Robala“, kuriai priklauso restoranas „Nidos seklyčia“, vadovas Romas Kvaselis DELFI prisipažino, kad nesibaigianti epopėja jį išvargino ir net atnešė finansinių nuostolių.
„Įmonę, kuriai buvo pareikštas tas nesąmoningas ieškinys, įsigijome2009 metais. Bylą pralaimėjome dėl 2012 m. plano, kurį dabar keičia. Dabar, jei norėtume ką nors rekonstruoti, tai net leidimo negautume. Oficialiame dokumente parašyta, kad mes šiame sklype galime tik griauti. VSTT pateikėme istorinę medžiagą, architektūrinius pasiūlymus, kaip gali būti pakeista. Aišku, į tai nebuvo atsižvelgta, nes negražu. Kodėl negražu? Neaišku. Negražu, ir viskas. Savo pasiūlymus pateikėme ir Lietuvos architektų ekspertų tarybai. Jie sako, kad viskas yra gerai. Tada atidavėme tarptautiniams UNESCO ekspertams. Prašėme, kad jie pasakytų, kas yra negerai, nes VSTT nesako, kas yra negerai. UNESCO ekspertų nuomone, viskas yra gerai“, – stebėjosi verslininkas.
Jis taip pat priminė, kad jo vadovaujamos įmonės pastatai yra kultūros paveldo teritorijoje. Ne miške, ne gamtos draustinyje.
„Visa Kuršių nerija, o ypač Nidos urbanistinis draustinis, kuriame mes esame, yra kultūros paveldo teritorija. Pagal visus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, šią teritoriją kuruoja Kultūros, o ne Aplinkos ministerijai pavaldi VSTT. Kitaip tariant, ne tos institucijos mus prižiūri. Čia nėra nei saugomų paukščių, nei vabalų. Apie kultūros paveldą ir architektūrą mes šnekame su paukštininkais, žuvininkas, miškininkais. Todėl jie ir sako, kad mūsų pasiūlymai jiems negražūs. Sakau, tai juk jūs miškininkai, negi ką nors galite suprasti? Atsako, jog jiems atrodo, kad gali. Čia didžiausia bėda. Jie net to plano, pagal kurį mus griauna, rengti negalėjo. Bet jie vis tiek rengė“, – institucine nekompetencija stebėjosi R. Kvaselis.
Gamtininkai vertina architektūrą
Tokiai likimo brolio nuomonei pritarė ir preiliškis P. Jaruševičius. Jis taip pat pastebėjo, kad Aplinkos ministerijai pavaldi VSTT, kuri turėtų kuruoti tik su aplinkosauga susijusius klausimus, reguliuoja, kokia turėtų būti pastatų architektūra, kad būtų panaši į tradicinę Kuršių nerijos architektūrą.
„Nors konkrečiai mano pastatas nėra Kultūros paveldo zonoje ir procesą turėtų reguliuoti Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas. Sumokėję krūvas pinigų projektams parengti mes juos deriname su R. Baškyte (VSTT direktoriaus pavaduotoja), kaip reikia perstatyti mūsų pastatus, kad jiems įtiktų. Nors nėra jokių aiškių kriterijų, tačiau vis tiek reguliuoja aukštingumus, išvaizdą. Nors Kultūros paveldo departamentas ne kartą pasakė, kad VSTT, kaip tvarkymo plano organizatorius, nuolat kišasi ne į savo kompetenciją. Taip dvylika metų iš mūsų tyčiojamasi. VSTT laiko įkaitais visą valstybę, jau trys Vyriausybės negali išspręsti“, – piktinosi P. Jaruševičius.
Nori taikos
Tačiau VSTT laikosi nuomonės, kad net ir architektūriniai sprendimai yra šios institucijos kompetencija. Kaip dėstoma VSTT raštu pateiktame atsakyme DELFI, „Kuršių nerijos nacionalinio parko (įskaitant nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus) apsaugos režimą užtikrina ir nacionalinio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Visos kitos institucijos, įskaitant ir atsakingas už nekilnojamąjį kultūros paveldą, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje veikia jų kompetencijos ribose.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad urbanistiniai draustiniai Kuršių nerijoje yra kultūros paveldo vietovės, o ne kultūros paveldo objektai. Jie yra sudėtinė nacionalinio parko dalis, neatskiriama vientiso kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Tad šiuo atveju reikalinga kompleksinė (visumos), o ne objektinė apsauga“, – rašoma atsakyme.
Nepaisant to, įsigilinus į VSTT poziciją, kurią ji pateikė DELFI, panašu, kad ši tarnyba nebėra taip kategoriškai nusiteikusi. „Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. nutarimo nuostatas yra pasiūlyta pakoreguoti galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą taip, kad būtų sudarytos prielaidos taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei sumažinti valstybės biudžeto išlaidas“, – tarnybos poziciją dėstė VSTT viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.
Aukso kasyklos antstoliams
„Jau keturiolika metų laukiame. Taip ir kabome tarp žemės ir dangaus. Na, dar šį sezoną dirbsime, o kitą – neaišku. Vietinė statybų inspekcija kreipėsi į antstolius, o antstolis kreipėsi į teismą, kad negriauname. O kiti ramina ir ragina dar palaukti, nes keičiamas planas (Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas) iki rugpjūčio pirmos, o kiti liepia griauti“, – pavargusiu kalbėjo R. Kvaselis.
„Nuostoliai? Advokatams išleidome krūvas pinigų. Tačiau ir negalime normaliai dirbti.
Negauname jokių valstybinių užsakymų. Premjerai, visokios oficialios delegacijos norėjo atvažiuoti, bet... atsisako. Patys žinote, dėl ko“, – kalbėjo verslininkas.
Išlaidomis skundėsi ir preiliškis P. Jaruševičius.
„Statybos inspekcija kreipėsi į antstolį, kad priverstų mus vykdyti teismo sprendimą ir nugriauti namus. Antstolė padavė mus į teismą, tačiau teismas konstatavo, kad ji negali to reikalauti, kadangi vyksta derybos dėl taikos sutarties, todėl jos ieškinį atmetė. Nepaisant to, šiandien gavau sąskaitą iš antstolės už procesinius veiksmus – 180 eurų. Pinigus ji nuo mano sąskaitos nurašė net nepaklaususi. Po tokią pačią sumą sumokėti turėjo ir kiti gyventojai. Taip ratas sukasi, niekas už nieką neatsako, o gyventojai už viską turėjo mokėti“, – guodėsi preiliškis.
Vienaip ar kitaip rugpjūčio pirmąją sulauksime atomazgos – arba bus pakeistas planas, arba liks galioti senasis.
O tuomet jau prasidės...
