Garsiausi ekonomistai: apmokestinti visą nekilnojamą turtą – nebūtų pats blogiausias kelias Lietuvai

Nekilnojamojo turto (NT) rinka vėsta, tačiau ją gali sukrėsti planuojamas NT mokestis antrajam būstui, kuris, anot ekonomistų, neatneš apčiuopiamos naudos. Jie pasisako už visuotinį NT mokestį, kurį turėtų mokėti visi, kad ir kaip tam priešintųsi visuomenė.

Kokią įtaką gali turėti siūlomas naujas mokestis ir kodėl reikia visuotinio NT mokesčio. Apie tai DELFI TV Gyvai laidoje diskutavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Siūlomas naujas mokestis gali išauginti ne tik nuomos kainas

Ekonomistai teigė, kad NT rinka vėsta, situacija stabilizuojasi, rimsta stipriai augusios būsto kainos, tačiau rinką supurtyti galėtų, jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymams apmokestinti antrąjį būstą 0,3 proc. mokesčiu.

Jų teigimu, perkančiųjų antrąjį būstą kaip investiciją su tikslu išnuomoti įkarštį naujas mokestis tikriausia sumažins, tačiau didesnės naudos iš to nebus.

„Tai labai selektyvus sprendimas, nutaikytas į rinką, kuri šiuo metu nėra labai optimistiškai nusiteikusi. Žinoma, galima spekuliuoti, kiek būtų bandymų apeiti tą mokestį, kiek žmonių nepavyktų to padaryti, bet noras ir įkarštis pirkti būstą investiciniams tikslams, o ne kaip stogą virš galvos, gerokai sumažėtų“, – sakė G. Nausėda.

Jis svarsto, kad nemažai nuomotojų gali numesti mokesčio naštą ant nuomininko pečių: „Kiekvienas nuomotojas stengtųsi perkelti tą mokestį nuomininkui. Aišku, 0,3 proc. nėra milžiniška suma, kuri sudarytų kelis šimtus ar tūkstančių eurų, daugeliu atveju tai bus pakankamai neženkli suma <...> dėl to vargu ar mokestis turėtų reikšmingą tiesioginę įtaką, bet psichologinę įtaką – taip. Mokestis galėtų būti traktuojamas kaip dar vienas neigiamas veiksnys šiame rinkos segmente.

Vyriausybė turbūt norėjo padaryti neįsivaizduojamą špagatą. Visame šiame mokesčių pakete (turi omenyje praėjusį mėnesį Vyriausybės pristatytą mokesčių reformą – DELFI), be mokesčius mažinančių priemonių, buvo mėginta įvesti ir tam tikras mokesčių įplaukas didinančias priemones, bet įvesti taip, kad nepapiktintų didžiosios visuomenės dalies.“

DELFI pažymi, kad turintys 100 tūkst. eurų vertės antrąjį būstą per metus turės sumokėti apie 300 eurų mokesčių.

Tačiau Ž. Mauricas įžvelgia dar vieną grėsmę įvedus šį mokestį. Anot jo, ilguoju laikotarpiu gali pakilti ne tik nuomos, bet ir pačių būstų kainos.

„Žiūrint į kitų šalių patirtį, apmokestinti vien tik antrąjį būstą nėra labai toliaregiška, nes tai ilgainiui gali sumažinti būsto nuomos pasiūlą. Švedija tokiu būdu šovė sau į koją, dėl to, kad galimybės išsinuomoti sumažės. Taigi gali būti, kad tada paradoksaliai išaugs NT kainos, nes žmonės bus priversti būtą nenuomoti, o pirkti.

Švedija tokiu būdu šovė sau į koją.

Žygimantas Mauricas apie siūlomą naują NT mokestį antram būstui

Labiau būčiau bendro NT mokesčio šalininkas“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Lietuvai reikia visuotinio NT mokesčio

Tuo metu N. Mačiulis, paprovokuotas, ar jau nebūtų laikas visuotiniam NT apmokestinimui atsakė: „Aš nepasiduosiu provokacijai. Lietuvos bankas sako, kad jau laikas ir netgi pasiūlė labai konkretų planą, kokie tarifai kokios vertės būstui turėtų būti taikomi.

Bet aš kol kas neįsivaizduoju nei vienos vyriausybės, kuri priimtų visuotinį NT mokestį gerais ekonominiais laikais, kai ekonomika auga, biudžeto pajamos didėja, yra biudžeto perteklius. Nėra prasmės sau šauti į koją ir sugadinti reitingus.

Turime suprasti, kad tai yra labai politizuotas klausimas, o lietuviai yra ypatingai pajautrinti turto mokesčiams, nes jeigu pasižiūrėtumėte į turto mokesčius, Lietuva ES kontekste išsiskiria, mes praktiškai jų neturime – nei automobiliai, nei NT nėra apmokestinti. Teoriškai NT yra, bet praktiškai ne, nes iš to pajamų nėra surenkama.“

N. Mačiulis pridūrė, kad NT mokestis iš tikrųjų nėra blogas mokestis, nors jam ir priešinasi visuomenė.

„Ką pasakytų ir mokesčius analizuojantys teoretikai, turto mokesčiai yra mažiau žalingi, daugiau efektyvesni ir socialiai atsakingesni, nei, pavyzdžiui, pajamų mokesčiai“, – pažymėjo jis.

Lietuviai yra ypatingai pajautrinti turto mokesčiams, nes jeigu pasižiūrėtumėte į turto mokesčius, Lietuva ES kontekste išsiskiria, mes praktiškai jų neturime – nei automobiliai, nei NT nėra apmokestinti.

Nerijus Mačiulis

Jam pritarė ir G. Nausėda, kuris teigė, kad visuotinis NT mokestis yra geras, tačiau, kad jis atsiras Lietuvoje ateinančiais metais – netikintis.

„Niekas to nenorės daryti nei 2018, nei 2019 ar 2010 metais, galime dėl to lažintis. Bet be NT mokesčio nežinau, ar mes dar turime rezervų sumažinti tuos pačius darbo mokesčius“, – teigė jis.

Vienintelis kelias stipriai sumažinti darbo apmokestinimą

N. Mačiulis stebėjosi visuomenės trumparegiškumu ir teigė, kad visuotinis NT mokestis yra viena priemonių reikšmingai sumažinti darbo apmokestinimo naštą.

„Apskritai jei padėtume NT mokestį visuotinį ant stalo, kas kainuotų apie 10–20 eurų per mėnesį, ir greta jo, kad darbo apmokestinimas sumažėja trečdaliu, daugelis turbūt vis tiek sakytų, kad NT mokesčio nereikia, nes žiūrėtų į tai izoliuotai. Atsirastų sakančių, kad pensininkai iš to neturėtų naudos ir pan. Čia politikai ir visuomenė nesugeba kompleksiškai mąstyti apie mokesčių sistemą.

Sumažinti darbo pajamų apmokestinimą be turto mokesčio galima tik labai simboliškai ir, panašu, kad simbolinį pokytį ir matysime.

Nerijus Mačiulis

Sumažinti darbo pajamų apmokestinimą be turto mokesčio galima tik labai simboliškai ir, panašu, kad simbolinį pokytį ir matysime“, – sukritikavo neseniai pristatytą mokesčių reformą.

Tuo metu G. Nausėda svarstė, kad įvedus visuotinį mokestį yra du keliai – atleisti pensininkus nuo mokesčio, tačiau tada atsirastų puiku proga išlįsti kitiems per šią landą. Arba numatyti vienkartinį ar per kelis etapus pensijų didinimą.

Be kita ko, ekonomistas pažėrė kritikos Vyriausybei, kad pristatyta mokesčių reforma nė nepanaši į reformą.

Galiu pasakyti, kad reforma tikrai vyksta tik A. Verygos sektoriuje, nes ten labai daug pasipiktinimo, pykčio, pagrįstų ir nepagrįstų kaltinimų, bet labai aiškiai matyti, kad vyksta reforma. Plojant rankomis ir laimingai dainuojant reforma nevyksta.

Gitanas Nausėda

„Tai, kas šiuo metu daroma, nėra mokesčių reforma. Mokesčių reforma būtų, kai stipriai pakeistume svorio centrą ir mažintume darbo mokesčius, kartu įvesdami turto mokesčius. Tai būtų reforma, tačiau sutikta su didžiuliu nepasitenkinimu.

Galiu pasakyti, kad reforma tikrai vyksta tik A. Verygos (Sveikatos apsaugos ministro – DELFI) sektoriuje, nes ten labai daug pasipiktinimo, pykčio, pagrįstų ir nepagrįstų kaltinimų, bet labai aiškiai matyti, kad vyksta reforma. Plojant rankomis ir laimingai dainuojant reforma nevyksta“, – sako jis.