Lėtėjantis būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas bei didelis vystytojų aktyvumas stabdė šio segmento turto kainų kilimą.

Verslo centrų ir logistikos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. Santūriai, bet užtikrintai augo viešbučių segmentas.

„NT rinkos aktyvumui palankias sąlygas sudarė bendras Lietuvos ir aplinkinių rinkų ekonomikos augimas bei žemų palūkanų normų aplinka (...) Tai pajuto statybos pramonė – ypač augo negyvenamųjų pastatų statybos apimtys, per pirmuosius tris metų ketvirčius kilusios 16 proc., nemažėjo ir gyvenamųjų pastatų statybos. Kartu augo ir išduodamų būsto paskolų kiekis“, – pranešime spaudai sakė Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento analitikas Rokas Lukošius.

Rokas Lukošius
Foto: Asmeninis archyvas

Butų rinkos aktyvumas Vilniuje pernai buvo ypatingai didelis, nepaisant to, jog sandorių skaičius, palyginti su rekordiniais 2016 metais, sumažėjo.

„Išlaikyti tokį patį aktyvumo lygį yra labai sudėtinga, tačiau augantis Vilniaus gyventojų skaičius, kuriamos naujos darbo vietos ir didėjantys atlyginimai leis sostinės NT rinkai išlaikyti didelį aktyvumą, o, galbūt, net ir nuosaikų augimą“, – pranešime prognozavo „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa.

Kaune pernai pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas išsikvėpė ir vos viršijo 2016 metų lygį.

Pasak R. Žulpos, šiuo metu Kaune yra aktyviai plėtojami nauji verslo centrai ir gamyklos, kuriamos gerai mokamos naujos darbo vietos, todėl netolimoje ateityje tai suveiks kaip būsto rinkos katalizatorius ir, labai tikėtina, jog turės teigiamą įtaką visam NT sektoriaus augimui.

Robertas Žulpa
Foto: Bendrovės archyvas

Pozityvumą išlaikė ir Klaipėdos rinka, nepaisant šiek tiek sumažėjusių butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus. Naujos statybos butų pardavimų skaičius stabiliai augo, kas rodo, jog didžiausiame šalies uostamiestyje naujos statybos butų rinka atsigauna ir, tikėtina, nepraras aktyvumo ateityje.

Verslo centrų segmente didžiausią aktyvumą pernai demonstravo Vilnius ir Kaunas, kuriuose vyko aktyvi verslo centrų plėtra. Aktyvi plėtra šiuose miestuose numatoma ir artimiausius dvejus metus. Klaipėdoje naujų verslo centrų plėtra tebėra vangi, vakansijos lygis uostamiestyje jau kuris laikas yra pats didžiausias tarp trijų didžiųjų Lietuvos miestų.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje auga jau ne vienerius metus, o prekybos centrų vakansijos yra minimalios, tačiau šio segmento plėtra yra vangi. Apie planus netolimoje ateityje statyti prekybos centrus Vilniuje yra paskelbę keli vystytojai, tačiau tikslios šių tikslų įgyvendinimo datos nėra žinomos.

Teigiamos logistikos sektoriaus nuotaikos lėmė, jog 2017 metais Vilniuje ir Kaune buvo vykdoma gana intensyvi sandėliavimo patalpų ir logistikos centrų plėtra, tačiau dauguma naujų logistikos centrų buvo skirti nuosavoms reikmėms. 2018 metais numatoma ir tolesnė šio sektoriaus plėtra ne tik Vilniuje bei Kaune, tačiau ir Klaipėdoje, kurioje numatytos kelių didesnių sandėliavimo patalpų projektų statybos.

Augantys oro uostuose aptarnautų keleivių srautai ir viešbučiuose apgyvendintų turistų skaičius lėmė sėkmingą viešbučių segmento plėtrą. Naujai pastatyti arba rekonstruoti viešbučiai buvo atidaryti 3 Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), jie rinkai iš viso pasiūlė 263 numerius.

„Inreal“ analitikai prognozuoja, kad viešbučių segmento plėtra neturėtų sustoti. 2018 metais statomi arba rekonstruojami 4 viešbučiai Vilniuje, planuojama, kad siūlomų numerių skaičių jie papildys 634 kambariais.