Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė lapkritį nusprendė, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėtų įsigalioti vasario 1-ąją – šį ketvirtadienį.
Nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą, neteisėtais pripažinti statiniai turėtų būti griaunami.
Tačiau Aplinkos ministerija įregistravo pataisą, numatančią dar pusmetį deryboms.
Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, motyvas deryboms pratęsti yra Neringos savivaldybės skundas teismui – skundžiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pažyma.
Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad teismui apskųsta VTPSI išvada, neteisingai interpretuojanti savivaldybės komisijos sprendimą.
„Tiek Neringos, tiek Klaipėdos savivaldybių komisijos laiko Kultūros paveldo departamento (KPD) poziciją kaip derinimą, bet Statybų inspekcija derinimus atmetė kaip nederinimus. Mums atrodo, kad tai yra noras kenkti“, – BNS sakė D. Jasaitis.
Viceministro M. Norbuto teigimu, Vyriausybės nutarimo projektą dėl derybų pabaigos termino nukėlimo rengusi ministerija pati neagituoja už tokį sprendimą.
„Trečiadienį bus dar keli susitikimai Vyriausybėje ir bus nuspręsta, ar eiti pratęsimo keliu, ar netraukti į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę ir tuo keliu neiti (...). Kol kas nėra ministerijos pozicijos, tai bus kolektyvinis sprendimas Vyriausybėje“, – sakė viceministras.
Kartu jis dėstė, kad taikos sutarčių derinimas įstrigo dėl KPD kaltės.
„Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Aplinkos ministerija dėjo visas įmanomas pastangas, kad rastų tam tikrus sprendinius taikai su tam tikromis kai kurių objektų korekcijomis, bet, kaip žinia, nebuvo sutarimo dėl tvarkymo plano derinimo būtent iš KPD pusės, todėl yra procesas įstrigęs“, – kalbėjo viceministras.
Paveldosaugininkai pasisako už griūčiai pasmerktų statinių išsaugojimą. KPD direktorė Diana Varnaitė šią savaitę BNS sakė, kad paveldosaugininkai nemato savo kaltės dėl įstrigusio proceso.
„Mes jį suderinome, tik jis vertinamas kaip nesuderintas. Mes pasakėme labai aiškiai – suderiname su pastabomis“, – sakė D. Varnaitė.
Neringos meras D. Jasaitis, be kita ko, svarsto, kad teisinė aplinka dėl statinių Neringoje yra pasikeitusi po sausį Europos Žmogaus Teisių Teismo priimto sprendimo, kad Lietuva pažeidė teises į nuosavybę, kai neatsižvelgdama į valstybės institucijų kaltę įpareigojo savininkus nugriauti statinį Molėtų rajone, nors jis buvo pastatytas gavus savivaldybės leidimą. Griūčiai pasmerkti statiniai Neringoje taip pat pastatyti gavus leidimus, tik jie vėliau panaikinti.
Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms pernai iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai. KPD sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.
Institucijoms nesutarus nutarta plano koregavimo procedūrą nutraukti ir įgyvendinti 2012 metų Vyriausybės nutarimą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius.
Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.